Dermatoskopija – tai apgamo ar kito odos darinio apžiūra prietaisu, kuris apšviečia odą ir padidina vaizdą. Gydytojas įvertina darinio požymius ir sprendžia, ar pakanka apžiūros, ar reikia darinį stebėti arba ištirti audinį.
Kas vyksta per dermatoskopiją
Parodykite, kuris darinys kelia nerimą, ir pasakykite, kada pastebėjote pokytį. Jei turite ankstesnę tos vietos nuotrauką, parodykite ją gydytojui ir, jei žinote, nurodykite, kada fotografavote. Jeigu vizitui suplanuotos odos nuotraukos, iš anksto pasitikrinkite įstaigos pasiruošimo instrukcijas. Ant fotografuojamos vietos netepkite makiažo.
Gydytojas priglaudžia dermatoskopą prie odos arba laiko jį arti odos paviršiaus. Padidintame vaizde jis vertina darinio spalvas, jų išsidėstymą ir kraujagyslių piešinį. Per dermatoskopiją oda nepjaunama. Priglaudus prietaisą galite pajusti lengvą prisilietimą.
Šie požymiai padeda gydytojui atskirti įprastus darinius nuo tų, kuriuos reikia tirti toliau. Jei gydytojas įtaria melanomą, diagnozei patvirtinti reikia ištirti darinio audinį mikroskopu.
Kada daromos nuotraukos
Apžiūrint vieną darinį kartais pakanka rankinio dermatoskopo. Jei gydytojas nori palyginti darinį po kurio laiko, gali būti išsaugota jo klinikinė arba dermatoskopinė nuotrauka. Viso kūno fotografavimas, kartais vadinamas apgamų žemėlapiu, turi kitą paskirtį – padeda užfiksuoti darinių vietas ir vėliau pastebėti, kur atsirado pokytis.
Registruodamiesi pasakykite, ar neramina vienas darinys, ar norite platesnės odos apžiūros. Jei kviečiama tik fotografuoti, paklauskite, kas įvertins vaizdus ir kaip gausite išvadą. Jei gydytojas siūlo darinį stebėti, dar per vizitą pasitikslinkite, kada grįžti ir dėl kokio pokyčio kreiptis anksčiau.
Kuo dermatoskopija skiriasi nuo biopsijos
Dermatoskopu gydytojas apžiūri darinį ant odos. Per biopsiją paimama audinio arba pašalinamas visas darinys, kad patologas galėtų jį ištirti mikroskopu. Jei gydytojas rekomenduoja biopsiją, paklauskite, kaip ji bus atliekama, kada tikėtis atsakymo ir kas jį paaiškins.
Kada kreiptis dėl pakitusio apgamo
Jei apgamas pakeitė dydį, formą ar spalvą, ėmė kraujuoti arba niežėti, neatidėliokite ir susisiekite su šeimos gydytoju ar gydytoju dermatovenerologu. Jei jau turite suplanuotą kontrolinį vizitą, apie naują pokytį praneškite anksčiau. Nacionalinis vėžio institutas paaiškina, kokius pokyčius verta parodyti gydytojui.
Jei esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, dėl odos ligų galite be šeimos gydytojo siuntimo registruotis antrinio lygio ambulatorinei dermatovenerologo konsultacijai. Rinkitės įstaigą, kuri dėl šių konsultacijų turi sutartį su ligonių kasa. Registratūroje pasitikslinkite, ar per konsultaciją prireikus bus atliekama dermatoskopija. Siuntimo taisykles skelbia Valstybinė ligonių kasa.