Eozinofilinė granuloma – tai gerybinis auglys, susiformuojantis kauluose. Dažniausiai ši būklė pasireiškia vaikams iki 10 metų ir priskiriama prie lengviausių Langerhanso ląstelių histiocitozės formų. Tai reta liga, kuri pasireiškia tada, kai organizmas pradeda gaminti per daug tam tikrų imuninės sistemos ląstelių, dažniausiai neturinčių nieko bendra su vėžiu.
Kas yra eozinofilinė granuloma?
Eozinofilinė granuloma – tai neskausmingų, gerybinių guzelio pavidalu kauluose atsirandančių imuninės sistemos ląstelių sankaupos. Jos paprastai aptinkamos didžiųjų kaulų srityse, dažniausiai kaukolėje, tačiau randamos ir šlaunikaulyje, dubens kauluose, žandikaulyje, stubure, šonkauliuose ar žasto kauluose. Berniukai šiomis granulomomis serga dažniau nei mergaitės.
Kaip atsiranda ši būklė?
Eozinofilinės granulomos išsivysto kaip Langerhanso ląstelių histiocitozės padarinys. Esant šiai ligai, organizmas pagamina perteklinį baltųjų kraujo kūnelių kiekį. Dalys iš šių ląstelių susitelkia į konkrečias vietas ir sudaro gerybinius navikus kauluose.
Kiek dažna eozinofilinė granuloma?
Ši būklė yra išskirtinai reta – tik apie 1 procentas visų kaulų auglių sudaro eozinofilinės granulomos. Statistiškai, kasmet šia liga diagnozuojama mažiau nei 5 vaikams iš milijono.
Kokius simptomus sukelia eozinofilinė granuloma?
Ligos simptomai
- Skausmas paveiktoje vietoje
- Pabrinkimas ar patinimas
- Jautrumas prie auglio ar paraudęs, pakitęs odos atspalvis ties granuloma
- Galvos skausmai, padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis (kartais pasitaiko dėl įtakos galvos sričiai)
- Sąstingis, jei auglys formuojasi arčiau sąnario
Daugelis vaikų nejaučia jokių simptomų, – granulomos dažnai aptinkamos netyčia, pavyzdžiui, atliekant rentgeno ar kitas tyrimų procedūras dėl kitų priežasčių.
Kaip nustatoma diagnozė?
Pastebėjus galimą auglio požymį, gydytojas skiria kelis tyrimus. Atliekami kraujo tyrimai, norint patvirtinti ar atmesti kitas ligas. Rentgenograma, magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kompiuterinė tomografija (KT), ultragarsas ar kaulų skenavimas padeda tiksliai pamatyti granulomos vietą bei dydį. Kai kuriais atvejais imamas biopsijos mėginys – iš naviko paimamas nedidelis audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopu.
Kartais gali būti reikalingos kelios skirtingos procedūros, kad būtų užtikrinta teisinga diagnozė ir atmestos kitos galimos ligos ar navikai.
Gydymo būdai ir eiga
Kaip gydoma eozinofilinė granuloma?
Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai – nuo stebėjimo iki aktyvaus gydymo. Jei granuloma nesukelia jokių nemalonių pojūčių ar komplikacijų, dažnai pasirenkama tiesiog ją stebėti. Tokiais atvejais laikui bėgant imuninės ląstelės gali rezorbuotis pačios ir auglys išnyksta savaime.
- Stebėjimas: reguliarūs tyrimai siekiant užtikrinti, kad auglys nedidėja ir nesikeičia.
- Steroidų injekcijos: siekiama sumažinti uždegimą ir auglį – tiesiai į naviką sušvirkščiami kortikosteroidai.
- Radiacija arba chemoterapija: taikoma retai, kai kitoks gydymas nėra efektyvus arba auglys labai didelis. Šie gydymo būdai leidžia sunaikinti naviko ląsteles.
- Chirurginis šalinimas: jei auglys sukelia simptomus, prireikia operacijos; jos pobūdis priklauso nuo naviko vietos.
Galimos komplikacijos
- Padidėjusi tam tikrų vėžio formų rizika ateityje
- Klausos ar regos praradimas, jei pažeidžiamos atitinkamos galvos sritys
- Judėjimo sutrikimai, jei pažeidžiama ranka, koja ar kitas kūno segmentas
- Sulėtėjęs augimas
- Psichologiniai sunkumai: liūdesys ar nerimas
Kasdienis gyvenimas su eozinofiline granuloma
Vaikams su šia diagnoze įprasta rekomenduoti reguliarius apsilankymus pas gydytoją – net jeigu auglys nesukelia jokių požymių. Svarbu nuolat stebėti, ar jis nesikeičia ir neišplinta. Daugumai vaikų gyvenimo ritmas nesutrinka – veiklos, mokyklos lankymas ir įprasta dienotvarkė dažniausiai neapribojamos, ypač jei gydymas nereikalingas.
Kiek laiko reikės gydymo ar stebėjimo, priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje susiformavo granuloma ir kokie taikomi gydymo metodai. Kai kurioms gydymo formoms, pavyzdžiui, chemoterapijai, prireikia ilgesnio laiko – iki metų, o chirurginės procedūros turi savo atsigavimo eigą.
Didžiausiai vaikų daliai pakanka paprasto stebėjimo – užtenka reguliarių patikrinimų ir jokie simptomai nepasireiškia, o pati granuloma per vienerius ar dvejus metus pranyksta.
Ką svarbu žinoti tėvams?
Jei pastebėjote naujų simptomų – galvos skausmus, regėjimo ar judėjimo sutrikimus, – kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą nedelsiant. Anksti diagnozuotos problemos dažnai sprendžiamos lengviau.
Vertėtų aptarti su gydytoju, kokie tyrimai bus reikalingi, kiek laiko gali trukti gydymas ar stebėjimas bei kaip dažnai reikės papildomų patikrinimų.
