Eozinofilinis gastritas – retas, tačiau svarbus sutrikimas, kuris paveikia skrandžio gleivinę ir sukelia uždegimą dėl pernelyg didelio eozinofilų – baltųjų kraujo kūnelių rūšies – kaupimosi. Ši būklė dažnai būna lėtinė, tačiau, tinkamai valdant, galima sumažinti jos poveikį kasdieniam gyvenimui.
Kas yra eozinofilinis gastritas?
Ši liga išsiskiria tuo, kad žmogaus skrandyje susikaupia daugiau nei įprasta eozinofilų, kurie paprastai sudaro tik nedidelę dalį mūsų baltųjų kraujo kūnelių (1–5%). Sveikame organizme eozinofilai padeda kovoti su infekcijomis ir apsaugo nuo alergenų, tačiau kai jų susidaro per daug, prasideda uždegiminiai procesai, pažeidžiantys skrandžio audinius.
Kas dažniausiai susiduria su šia liga?
Eozinofilinis gastritas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau daugiausiai atvejų nustatoma 30–50 metų suaugusiems. Nustatyta, kad vyrai šia liga serga šiek tiek dažniau nei moterys. Rizika susirgti padidėja, jei šeimoje yra buvusių panašių ligų, arba jei pats žmogus kenčia nuo alergijų – tokių kaip astma, maisto netoleravimas, alerginis rinitas ar egzema.
Kuriose virškinimo sistemos dalyse pasireiškia eozinofilinės ligos?
Eozinofilinis gastritas priklauso įvairių eozinofilinių virškinamojo trakto ligų grupei. Šios ligos gali pažeisti tiek stemplę, tiek skrandį, tiek žarnyną, priklausomai nuo to, kur gausiai susikaupia eozinofilai:
- Eozinofilinė kolitas apima storąją žarną.
- Eozinofilinė duodenitas pažeidžia dvylikapirštę žarną.
- Eozinofilinė enteritas veikia plonąjį žarnyną.
- Dažniausiai pasitaiko eozinofilinė ezofagitas – stemplės uždegimas.
- Eozinofilinė gastroenteritas apima tiek skrandį, tiek plonąjį žarnyną.
Be šių ligų, yra ir kitų eozinofilinių sutrikimų, galinčių paveikti virškinamąjį traktą, pvz., hipereozinofilinis sindromas ar eozinofilinė granulomatozė su daugybiniu organų pažeidimu.
Kaip dažnai nustatoma ši liga?
Nors medicinos specialistai sutaria, kad tai gana reta būklė, ji gali būti nustatoma rečiau nei iš tikrųjų pasitaiko, nes simptomai panašūs į daugelį kitų virškinamojo trakto sutrikimų. Gali būti, kad eozinofiliniu gastritu serga daugiau žmonių, nei atspindi oficiali statistika.
Eozinofilinio gastrito simptomai
Ligos pradžia dažnai būna neryški, simptomai pasireiškia silpnai arba vidutiniškai stipriai. Dažniausi požymiai yra šie:
- Pilvo skausmai ar pilvo skysčio kaupimasis (ascitas).
- Viduriavimas.
- Apetito sumažėjimas arba rijimo sunkumai.
- Bendras nuovargis.
- Rėmuo.
- Mažakraujystė (sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje).
- Pykinimas ir vėmimas.
- Svorio kritimas ar augimo sulėtėjimas vaikams.
Priežastys
Dažniausiai ligos pradžią lemia nenormalus imuninės sistemos atsakas į tam tikrus maisto produktus. Tiksli priežastis ne visuomet aiški, tačiau alergijos laikomos pagrindiniu eozinofilų kiekio padidėjimo veiksniu.
Kaip nustatoma eozinofilinio gastrito diagnozė?
Diagnozė paprastai patvirtinama atlikus kelis tyrimus, o procesas neretai užtrunka, nes simptomai būdingi daugeliui kitų ligų ir nebūtinai iš karto įvertinamas eozinofilų padidėjimas. Tiriamieji žingsniai apima:
- Išsamų fizinį ištyrimą ir pokalbį apie ligos istoriją.
- Kraujo tyrimus, ypač baltųjų kraujo kūnelių ir eozinofilų kiekio nustatymą.
- Viršutinės virškinimo sistemos endoskopiją, kurios metu vizualiai vertinama skrandžio, stemplės bei plonosios žarnos būklė ir imami audinių mėginiai biopsijai.
- Biopsija leidžia patikrinti, ar skrandžio audiniuose iš tikrųjų gausu eozinofilų.
- Alergijos testai padeda išsiaiškinti galimus maisto alergenus, sukeliančius ligos paūmėjimą.
Kartais, kai eozinofilų padaugėja giliau, po gleivine esančiuose sluoksniuose, įprastos biopsijos gali nepateikti aiškių rezultatų ir diagnozė užtrunka ilgiau.
Gydymo galimybės
Šios ligos visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, tačiau sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę dažnai pavyksta taikant individualiai parinktus gydymo būdus. Dažniausiai rekomenduojamos priemonės yra gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai bei vaistai.
- Eliminacinė dieta – iš raciono išbraukiami alergijas galintys sukelti produktai.
- Elementinė dieta – visavertė mityba užtikrinama specialiais maistiniais mišiniais, kurie nesukelia alerginių reakcijų.
- Kūdikiams gali būti skiriamos specialios hidrolizuotos arba aminorūgščių pagrindu gaminamos mišiniai.
- Sergantiems gali prireikti geležies papildų, ypač jei išsivystė mažakraujystė.
Kai kuriais atvejais skiriami vaistai:
- Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas, budezonidas) skirti uždegimui sumažinti.
- Imunosupresantai (pvz., azatioprinas), kurie slopina pernelyg stiprią imuninę reakciją.
Kasdienybė ir ligos valdymas
Tiems, kurie serga eozinofiliniu gastritu, gyvenimo kokybė daugiausiai priklauso nuo simptomų stiprumo, bendros sveikatos būklės ir gydymo efektyvumo. Dažnai reikia kruopščiai planuoti mitybą, vengti alergenų ir galimai vartoti vaistus.
Mitybos pokyčiai gali kelti iššūkių tiek fiziškai, tiek emociškai. Pradžioje gali būti sunku atsisakyti mėgstamų patiekalų ar dalyvauti kai kuriuose socialiniuose susibūrimuose. Tačiau laikantis gydytojo rekomendacijų ir prireikus ieškant emocinės ar dietologinės pagalbos, galima sėkmingai sumažinti ligos simptomus ir išlikti aktyviems.
Kaip sumažinti ligos riziką?
Kuo daugiau žinote apie savo alergijas ar šeimos polinkį į panašius sutrikimus, tuo lengviau užkirsti kelią paūmėjimams. Imantis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, tinkamai keičiant mitybą ar vartojant paskirtus vaistus, galima kontroliuoti imuninės sistemos reakcijas ir sumažinti riziką vystytis eozinofiliniam gastritui ar kitoms virškinimo trakto eozinofilinėms ligoms.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliui žmonių, sergančių šia liga, prognozė yra palanki, nors eozinofilinis gastritas paprastai tampa lėtine būkle su periodiniais ligos paūmėjimais. Reguliarus stebėjimas, įskaitant endoskopinius tyrimus ir audinių biopsijas, padeda operatyviai pakoreguoti gydymą ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Ypač anksti nustatyta liga ir tinkamai sudėliotas gydymo planas yra svarbiausias veiksnys, padedantis išvengti tokių problemų kaip mitybos nepakankamumas ar raidos sutrikimai vaikams.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Nedelskite kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei jaučiate pilvo skausmą arba pastebite, kad simptomai stiprėja. Vertinkite savo savijautą ir aptarkite bet kokius pasikeitimus su gydytoju, ypač jei gydymas ar mitybos pokyčiai neduoda laukiamo efekto. Jie gali pasiūlyti tolimesnį ištyrimą ar specialisto – gastroenterologo – konsultaciją.
