Ependimoma – tai navikas, atsirandantis galvos ar nugaros smegenyse. Šis navikas išsivysto tiesiai centrinėje nervų sistemoje ir nėra atneštas iš kitų kūno vietų.
Pagrindinės ependimomos savybės
Ependimomos priklauso gliomų grupei ir dažniausiai nustatomos vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems. Tai yra šeštas pagal dažnumą vaikų smegenų navikas. Šios rūšies navikai gali augti tiek galvos, tiek nugaros smegenyse, o jų eiga priklauso nuo naviko tipo ir augimo greičio.
Atsiradimo tipai ir klasifikacija
Ependimomos skirstomos į keletą tipų pagal augimo greitį (laipsnius) ir vietą:
- Subependimomos (1 laipsnio) – randamos dažniausiai suaugusiųjų smegenų srityse, arti skilvelių, kur cirkuliuoja smegenų skystis.
- Klasikinės ependimomos (2 laipsnio) – dažniausiai pasitaikantis tipas, aptinkamas ir vaikams, ir suaugusiems.
- Miksopapilinės ependimomos (2 laipsnio) – išsivysto apatinėje nugaros smegenų dalyje, dažniau nustatomos suaugusiems vyrams.
- Anaplastinės ependimomos (3 laipsnio) – agresyviausias tipas. Sparčiai auga, dažnai auga galvos smegenų apatinėje srityje, gali vėl atsinaujinti net ir po gydymo.
Atsiradimo priežastys
Kol kas specialistai tikslių ependimomos atsiradimo priežasčių nežino. Manoma, kad navikas išsivysto, kai smegenų ependiminės ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis. Šį procesą gali lemti ir tam tikri genetiniai pakitimai. Kai kurie tyrimai rodo ryšį tarp šios ligos ir genetinio sutrikimo – neurofibromatozės tipo 2, tačiau šis ryšys dar nėra galutinai įrodytas.
Simptomai priklausomai nuo naviko vietos
Ependimomos požymiai labai priklauso nuo to, kur tiksliai yra navikas. Dažniausi simptomai gali būti:
- Galvos ar nugaros skausmai
- Pusiausvyros sutrikimai
- Regėjimo pablogėjimas ar neryškus matymas
- Galvos svaigimas
- Nuotaikų kaita
- Raumenų silpnumas
- Pykinimas, vėmimas
- Skausmas kaklo srityje
- Galūnių tirpimas
- Priepuoliai (epilepsija)
- Sunkumai valdant šlapinimąsi
Mažiems vaikams ar kūdikiams gali pasireikšti netiesioginiai požymiai – padidėjusi galva, dažnas verksmingumas, nemiga, gausesnis nei įprasta atpylinėjimas ar vėmimas.
Diagnozavimo būdai
Norint patvirtinti ependimomos diagnozę, gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, įvertina nervų sistemos būklę ir skiria papildomus tyrimus. Dažniausiai naudojami šie tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Biopsija – auglio audinio tyrimas
- Lombarinė punkcija – smegenų skysčio tyrimas
Gydymo galimybės
Gydant ependimomą taikomi keli metodai:
- Operacija – dažniausiai pirmiausia pašalinama kuo daugiau naviko audinio.
- Spindulinė terapija – naudojami aukštos energijos rentgeno spinduliai naviko ląstelėms sunaikinti. Spindulinis gydymas gali būti taikomas prieš operaciją arba po jos.
- Chemoterapija – vaistai, kurie naikina vėžio ląsteles. Dažniau skiriama, jei navikas pažengęs ar išplitęs, tačiau tai reta ependimomos atveju.
- Imunoterapija – gydymas vaistais, stiprinančiais imuninę sistemą. Taikomas itin retai.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Penkerių metų išgyvenamumo rodiklis žmonėms, kuriems nustatyta ependimoma, siekia apie 85 %. Tai reiškia, kad dauguma sergančiųjų gyvena ilgiau nei penkerius metus po diagnozės nustatymo, tačiau šis skaičius itin priklauso nuo naviko tipo, jo vietos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Vis dėlto šios rūšies navikai, ypač aukšto laipsnio (3 laipsnio), pasižymi polinkiu atsinaujinti net ir po sėkmingo gydymo. Todėl svarbus nuolatinis stebėjimas ir gydytojų priežiūra.
Kada kreiptis į gydytoją ir ką aptarti
Pacientui kartu su gydymo komanda bus sudarytas individualus stebėsenos planas: numatyti kontroliniai apsilankymai, periodiniai vaizdo tyrimai bei simptomų stebėjimas. Rekomenduojama aptarti šiuos klausimus su gydytoju:
- Kokia ependimomos stadija ir auglio tipas?
- Kokio gydymo tikimasi?
- Kiek tikėtina, kad navikas gali atsinaujinti ateityje?
Laikantis specialisto sudaryto plano galima laiku pastebėti pokyčius ir sėkmingai valdyti ligą ar jos pasekmes.
