Sulaukus vyresnio amžiaus testosterono kiekis organizme gali palaipsniui mažėti, todėl kai kuriems vyrams didėja erekcijos sutrikimų rizika. Vis dėlto amžius nėra vienintelis veiksnys. Jei erekcija tapo nepatikima ar sunkiau išlaikoma, verta kreiptis į gydytoją, nes priežastis gali būti susijusi ir su kitomis sveikatos būklėmis.
Erekcijos sutrikimai – tai nuolatinis arba pasikartojantis sunkumas pasiekti ar išlaikyti pakankamai tvirtą erekciją lytiniam aktui.
Erekcija: kaip ji susidaro?
Nors vyro seksualinis susijaudinimas gali atrodyti paprastas procesas, realybėje erekcija priklauso nuo labai tikslios, tarpusavyje susijusios organizmo sistemų veiklos.
Pagal dabartines medicinos žinias, seksualinio susijaudinimo metu smegenys siunčia signalus nervais į varpą. Tuomet atsipalaiduoja varpos kempininių audinių raumenys, o kraujas lengviau priteka arterijomis ir užpildo šiuose audiniuose esančias ertmes.
Kraujui pritekėjus, varpa standėja, o aplinkiniai audiniai padeda „sulaikyti“ kraują, kad erekcija išliktų. Jei kuri nors šios grandinės dalis sutrinka – pavyzdžiui, nerviniai signalai, kraujotaka ar hormonų pusiausvyra – erekciją gali būti sunku pasiekti arba ji gali greitai susilpnėti.
Amžius ir erekcijos sutrikimai: ką svarbu žinoti
Medicinos praktikoje pastebima, kad erekcijos sutrikimai dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje. Tačiau tai nereiškia, kad erekcijos problemos neišvengiamos ar „normalios“ vien dėl metų.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad daliai vyrų sunkumai prasideda ne dėl amžiaus, o dėl kitų, kartais koreguojamų veiksnių. Be to, gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos gali padėti įvairaus amžiaus žmonėms.
Dažnos medicininės priežastys
Erekcijai ypač svarbi hormonų, nervų sistemos ir kraujagyslių būklė. Įvairios ligos ar organizmo pokyčiai gali suardyti įprastą mechanizmą, kuris sukelia ir palaiko erekciją.
Testosterono sumažėjimas
Testosteronas siejamas su lytiniu potraukiu, energijos lygiu ir susijaudinimo signalų „paleidimu“. Kai jo mažėja, kai kuriems vyrams gali silpnėti libido ir apsunkėti seksualinis atsakas.
Cukrinis diabetas
Diabetas gali pažeisti nervus ir kraujagysles, o tai svarbu kraujo pritekėjimui į lytinius organus. Moksliniai duomenys rodo, kad sergant 2 tipo diabetu dažniau nustatomas ir sumažėjęs testosterono kiekis, palyginti su vyrais, kurie diabetu neserga.
Gydytojas gali įvertinti, ar yra diabetui būdingų nervų pažeidimo požymių, ir prireikus skirti atitinkamus tyrimus.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Erekcija tiesiogiai priklauso nuo pakankamos kraujotakos. Jei arterijos susiaurėjusios ar užsikimšusios, o kraujotaka sutrikusi, erekciją išlaikyti gali būti sunkiau. Todėl erekcijos problemos kartais gali būti susijusios su bendresne kraujagyslių sveikata.
Kitos priežastys, nebūtinai susijusios su amžiumi
Erekcijos sutrikimus gali lemti ne tik lėtinės ligos. Dažnai veikia ir kasdieniai įpročiai, vartojamos medžiagos ar emocinė būsena.
Alkoholis ir tabakas
- Alkoholis gali slopinti nervinių impulsų perdavimą smegenyse ir visame kūne, todėl gali silpnėti susijaudinimo signalai ir koordinacija.
- Tabakas blogina kraujagyslių būklę ir riboja kraujo pritekėjimą; be to, jis didina tam tikrų ligų riziką, kurios savo ruožtu gali neigiamai veikti lytinę funkciją.
Vaistai
Kai kurie vaistai gali turėti įtakos seksualinei funkcijai, nors poveikis skirtingiems žmonėms gali labai skirtis. Jei erekcijos sutrikimai sutapo su gydymo pradžia ar vaistų pakeitimu, verta tai aptarti su gydytoju – savarankiškai nutraukti vaistų nereikėtų.
Psichologiniai ir emociniai veiksniai
Stresas, įtampa ir stiprios emocijos taip pat gali slopinti seksualinį susijaudinimą. Nerimas dėl darbo, gedulas, neišspręsti konfliktai poroje ar nuolatinis pervargimas gali sumažinti lytinį potraukį ir apsunkinti erekciją.
Be to, net ir vienkartinis „nesėkmingas“ bandymas kartais sukelia uždarą ratą: atsiranda baimė, kad situacija pasikartos, didėja nerimas, o tai dar labiau trukdo seksualinei reakcijai ir pasitikėjimui savimi.
Gyvenimo būdo korekcijos ir gydymo galimybės
Gera žinia ta, kad daugelį fizinių ir emocinių veiksnių galima valdyti. Dažnai prireikia laiko, kol randamas tinkamiausias sprendimų derinys, todėl svarbus nuoseklus darbas ir atviras pokalbis su sveikatos priežiūros specialistu.
Gydymo kryptis parenkama pagal priežastį (ar priežasčių derinį). Tai gali apimti lėtinių ligų kontrolę, gyvenimo būdo keitimą, psichologinės įtampos mažinimą ir kitus mediciniškai pagrįstus sprendimus, kuriuos pasiūlo gydytojas.
Prognozė: ko tikėtis ateityje
Nors su amžiumi testosterono lygis dažnai mažėja ir tai gali prisidėti prie erekcijos sutrikimų, vien amžius ir hormonai nepaaiškina visų atvejų. Daugeliu situacijų pagrindinis vaidmuo tenka kitoms sveikatos problemoms ar jų kombinacijai.
Gydytojas gali padėti nustatyti galimas priežastis, įvertindamas bendrą sveikatos būklę, atlikdamas fizinę apžiūrą, prireikus paskirdamas kraujo tyrimus bei įvertindamas psichologinius ir socialinius veiksnius. Kartais nustatoma ne viena, o kelios tarpusavyje susijusios priežastys.
Kai problema aiškiai įvardijama, dažniausiai galima parinkti tinkamą pagalbą ir pagerinti lytinę funkciją bei gyvenimo kokybę.
