Fregoli sindromas yra itin retas psichinės sveikatos sutrikimas, kai žmogus ima manyti, kad pažįstamas asmuo slepiasi po svetimo žmogaus išvaizda arba nuolat keičia savo pavidalą. Toks klaidingas įsitikinimas sukelia sumaištį, nes protas pradeda “žaisti” su realybe – pažįstami žmonės atrodo kaip persirengėliai, apsimetėliai ar net apgaudinėjantys asmenys. Dėl šios stiprios iliuzijos ima atrodyti, jog aplinkiniai slapta rengia planus arba mėgina pakenkti.
Fregoli sindromo ypatybės
Pagrindinis šio sindromo bruožas – įsitikinimas, kad pažįstamas žmogus slepiasi po kito asmens išvaizda, nors iš tikrųjų tai nėra tiesa. Tokios kliedesinės idėjos dažnai būna susijusios su įtarumu: gali atrodyti, kad tas “persirengėlis” jus stebi, seka, bando pakenkti ar meluoja. Dėl to kenčiantis žmogus gali sunkiai atskirti, kur yra tikra pažintis, o kur – įsivaizduojama apgaulė.
Retkarčiais būna atvejų, kai ne tik žmonės, bet netgi gyvūnai ar daiktai pradeda atrodyti “pažįstami” ar net pakeitę savo tapatybę.
Fregoli sindromo simptomai
Be pagrindinės iliuzijos, kad svetimas žmogus – tai persirengęs pažįstamas, dažnai pasireiškia ir papildomi simptomai:
- Nuolatinis nerimas ar susierzinimas
- Miego sutrikimai
- Atminties spragos
- Lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas
- Haliucinacijos: girdimi arba regimi dalykai, kurių aplink nėra
Paprastai šios apgaulingos mintys tampa tokios stiprios, kad jas labai sunku paneigti net įrodant priešingai.
Fregoli sindromo priežastys
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, dėl kokių priežasčių atsiranda šis sindromas – tai labai neįprastas sutrikimas. Tačiau mokslininkai išskiria kelis galimus rizikos veiksnius:
- Kai kurių vaistų, pavyzdžiui, levodopos (dažnai vartojamos gydant Parkinsono ligą), vartojimas gali sukelti tokio pobūdžio kliedesius.
- Galvos smegenų traumos – ypač, jei pažeidžiamas dešinysis priekinis, kairysis smilkininis ar kairysis momeninis galvos smegenų pusrutulis, atsakingi už atpažinimą.
- Fregoli sindromas gali pasireikšti kartu su kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, šizofrenija ar demencija.
Fregoli sindromo pasekmės
Šis sutrikimas neigiamai paveikia emocinę savijautą ir gali sukelti stiprų nerimą, paranoją ar net agresyvų elgesį prieš “neteisingai atpažintus” žmones. Kartais tokios būsenos sukelia mintis apie savižudybę.
Dėl Fregoli sindromo gyvenimas tampa daug sudėtingesnis – svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos, jei pasireiškia panašūs simptomai.
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozuojant šį sindromą, dažniausiai atliekamas išsamus psichikos būklės vertinimas ir pokalbis su psichikos sveikatos specialistu. Prireikus gali būti atliekami papildomi tyrimai – pavyzdžiui, galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kompiuterinė tomografija (KT) ar elektroencefalograma (EEG). Taip siekiama išsiaiškinti galimas organines sutrikimo priežastis, pavyzdžiui, smegenų pažeidimus.
Gydymo galimybės
Fregoli sindromą galima valdyti taikant įvairius metodus:
- Vaistai – dažniausiai antipsichotikai, antidepresantai ar vaistai nuo traukulių, priklausomai nuo simptomų pobūdžio. Medikamentų dozės ir tipas parenkami individualiai.
- Kognityvinė elgesio terapija padeda atpažinti ir keisti iškreiptą mąstymą.
Kai kuriais atvejais papildomai gali būti taikoma hipnozė, siekiant stiprinti kitų gydymo būdų poveikį.
Svarbu suprasti, kad gydymas – ilgalaikis ir nuoseklus, todėl būtina laikytis specialistų rekomendacijų net ir pagerėjus savijautai.
Ar įmanoma išvengti Fregoli sindromo?
Dėl neaiškių sutrikimo priežasčių šiuo metu nėra būdo, kuris visiškai apsaugotų nuo šios būklės. Tačiau ankstyvas kitų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimas bei gydymas gali sumažinti riziką.
Prognozė ir gyvenimas su Fregoli sindromu
Žmonės, kurie laikosi gydymo plano ir bendradarbiauja su specialistais, dažniausiai ilgainiui išmoksta valdyti simptomus. Laikui bėgant, įgijus daugiau žinių apie būklę ir išmokus tvarkytis su sunkumais, simptomų intensyvumas ir dažnis gali sumažėti.
Norint pasiekti geriausią rezultatą, svarbu nenutraukti paskirto gydymo ir laikytis specialistų rekomendacijų, net jei savijauta pagerėja. Tyrimai rodo, kad net ir nutrūkus simptomams, per anksti nutraukus gydymą jie gali sugrįžti.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei pastebite, kad pasitikėjimas aplinkiniais silpsta, o pažįstami asmenys pradeda atrodyti svetimi ar piktavaliai – nedelskite ir pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Svarbiausia – jaustis saugiai ir žinoti, kad yra pagalba.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokia galėtų būti mano simptomų priežastis?
- Koks gydymo būdas mano atveju tinkamiausias?
- Per kiek laiko galima tikėtis pagerėjimo?
- Ar yra alternatyvų mano naudojamiems vaistams, jei jie sukelia nepageidaujamus simptomus?
