Makulos skylė – tai gana reta, tačiau regėjimui svarbi akių liga, kai tinklainės centre, vadinamoje makuloje, susiformuoja tikras plyšys arba skylė. Makula – tai mažas tinklainės plotelis, kuriame nervų ląstelės yra itin tankiai išsidėsčiusios, todėl šis regionas atsakingas už aštriausią ir detalų matymą, ypač žiūrint tiesiai į objektą. Makulos skylė dažniausiai pasireiškia tik vienoje akyje, bet kai kuriais atvejais liga apima abi akis.
Kaip atsiranda makulos skylė
Akies vidų užpildo drebutinis skystis – stiklakūnis, kuris bėgant laikui keičia savo struktūrą, susitraukia ir gali imti tempti bei traukti makulą. Dėl šio proceso tinklainės centre gali atsirasti skylė. Nors tokie pokyčiai dažnesni vyresniame amžiuje, skylė gali susiformuoti ir po akių traumų, esant lėtinei akies uždegimui ar stipriai trumparegystei.
Ligos paplitimas ir rizikos veiksniai
Makulos skylė yra gana reta: tam tikrose šalyse apskaičiuota, jog per metus užregistruojama apie 7–8 naujus atvejus 100 tūkstančių gyventojų. Dažniau ši liga nustatoma moterims ir asmenims, peržengusiems 55 metų ribą. Be natūralaus senėjimo proceso, riziką didina sunkios akių traumos, stipri trumparegystė ar ankstesnės akių operacijos.
Kokie yra makulos skylės tipai?
Ligos tipai skirstomi į pirminę ir antrinę makulos skylę. Pirminė atsiranda savaime, be kitų sveikatos problemų, o antrinė išsivysto dėl kitų akių ligų, uždegimų ar po traumų. Be to, akių gydytojai naudoja įvairias stadijų sistemas, pagal kurias įvertinama skylės pažanga ir sunkumas – nuo ankstyvos iki pažangios stadijos.
Makulos skylės simptomai
Makulos skylė prasidėjus gali likti pastebėta tik dėl subtilių požymių:
- Matymas tampa išplaukęs
- Vaizdas gali išsikraipyti – tiesios linijos atrodo banguotos ar išlenktos
- Sunku įžiūrėti smulkų tekstą
Skylės progresavimas dažniausiai sukelia tamsią ar visiškai blyškią dėmę matymo centre. Tokie simptomai trikdo kasdienę veiklą, pavyzdžiui, sunku vairuoti ar skaityti. Pastebėjus šiuos pokyčius, svarbu nedelsti ir kreiptis į akių gydytoją.
Makulos skylės atsiradimo priežastys
Dažniausiai makulos skylę lemia su amžiumi susijęs stiklakūnio pokyčių poveikis makulai. Tačiau ji gali atsirasti ir dėl kitos ligos, pavyzdžiui, lėtinio akies uždegimo (uveito), sunkios trumparegystės ar po stiprios akies traumos.
Veiksniai, didinantys riziką
- Senėjimas
- Moteriška lytis
- Akių traumos praeityje
- Stipri trumparegystė
- Buvusios akių operacijos ar uždegimai
Galimos komplikacijos
- Ryškus regėjimo, ypač centrinio, netekimas
- Makulai būdingas tinklainės atsisluoksniavimas
- Plyšio didėjimas laikui bėgant
Kaip nustatoma makulos skylė
Pirmiausia gydytojas domėsis jūsų sveikatos istorija bei vaistais, kuriais gydotės. Atliekamas išsamus akių ištyrimas, dažniausiai naudojant plyšininį mikroskopą ir lašus, praplatinčius vyzdžius detalesniam tinklainės įvertinimui.
Daugeliu atvejų papildomai skiriami šie tyrimai:
- Optinė koherentinė tomografija – tiksli tinklainės struktūros analizė
- Fundo fluoroangiografija
- Tinklainės nuotraukos
Gydymo galimybės
Dažniausiai makulos skylė gydoma operacija, vadinama vitrektomija. Šios procedūros metu specialistas pašalina stiklakūnį ir gali papildomai šalinti plonas membranas ar randus, kurie tempia makulą. Po to į akį įleidžiamas sterilus dujų burbulas, kuris iš vidaus spaudžia skyles kraštus ir padeda jiems susiglausti.
Po operacijos dažnai rekomenduojama 1–7 dienas laikyti galvą nuleistą žemyn, kad dujų burbulas išliktų tinkamoje vietoje. Nedidelėms skylėms gydytojai gali pasiūlyti stebėjimą, nes ankstyvos stadijos defektas kartais užsitraukia natūraliai.
Galimos vitrektomijos komplikacijos
- Tinklainės atšokimas
- Infekcija
- Padidėjęs akispūdis (glaukoma)
- Kraujavimas
- Galutinė plyšio neužgijimas ar vėl atsivėrimas
- Papildomas kataraktos vystymasis – gana dažnas po bet kokios tinklainės operacijos
Atkūrimo laikotarpis ir rezultatai
Po vitrektomijos gali prireikti savaitės ar net ilgiau laikyti galvą nuleistą. Dujų burbulas akyje išlieka 3–8 savaites, o regėjimas per tą laiką lieka neryškus. Galutinio regėjimo pagerėjimo galima tikėtis po kelių mėnesių.
Sėkmingo gydymo tikimybė siekia daugiau kaip 90 %, ypač jei skylė maža ir neseniai atsiradusi. Dažnai pacientai bent dalinai susigrąžina prarastą regėjimą.
Kada galima grįžti prie įprastos gyvenimo veiklos?
Darbo ar mokslo pertraukos trukmė po operacijos priklauso nuo jūsų veiklos pobūdžio ir gydytojo rekomendacijų. Dažnai vairuoti ar skraidyti lėktuvu negalima 6–8 savaites – reikia laukti, kol organizmas visiškai įsisavins dujų burbulą. Bet koks staigus oro slėgio pokytis tuo laikotarpiu gali būti pavojingas akiai.
Makulos skylė: ką galite padaryti profilaktiškai?
Nors šios būklės išvengti beveik neįmanoma, galima sumažinti riziką. Svarbu saugoti akis: dirbant ar sportuojant naudokite apsauginius akinius. Reguliarios akių patikros leidžia laiku aptikti ir gydyti pirmuosius pokyčius, net jei jie nejaučiami. Jei sergate cukriniu diabetu ar hipertenzija, pasirūpinkite tinkama šių ligų kontrole.
Prognozė ir gyvenimas su makulos skylė
Jei skylė uždaroma laiku, o ji nėra didelė, regėjimo atsigavimo prognozė yra gera. Negydant dažniausiai prarandama centrinė regos dalis, tačiau likęs periferinis (šoninis) matymas išlieka.
Būtina reguliariai lankytis pas akių priežiūros specialistus – ypač jei jaučiate regėjimo pokyčius, ūmų akių skausmą ar staigų regos praradimą.
Klausimai gydytojui apie makulos skylę
- Kokį gydymo būdą siūlote mano atveju?
- Kokios yra galimos gydymo komplikacijos?
- Ar skylė gali atsirasti vėl?
- Kaip geriausiai pasirūpinti akių sveikata kasdien?
- Ar galėsiu po gydymo gyventi įprastai, pavyzdžiui, vairuoti?