Glioblastoma – tai itin agresyvus ir sparčiai augantis auglys, dažniausiai pasitaikantis suaugusiųjų smegenyse. Ši liga vystosi iš specifinių gliinių ląstelių, vadinamų astrocitais, kurios yra svarbios nervinių ląstelių veiklai. Deja, glioblastoma pasižymi itin greitu plitimu – vėžinės ląstelės gali išpliti ne tik smegenyse, bet ir stuburo srityje, o retais atvejais gali patekti ir už šių ribų.
Kas yra glioblastoma?
Glioblastoma (dar vadinama GBM) yra dažniausiai suaugusiesiems pasitaikanti piktybinė (vėžinė) smegenų auglio rūšis. Šis navikas vystosi iš astrocitų – specifinių gliinių ląstelių, kurios palaiko pagrindines smegenų funkcijas. Glioblastomos išsiskiria ne tik greitu augimu, bet ir gebėjimu greitai pažeisti sveikus smegenų audinius.
Svarbu žinoti, kad gydymo negavus – ši liga gali būti mirtina vos per kelis mėnesius. Glioblastoma anksčiau buvo žinoma kaip glioblastoma multiforme. Kasmet šią diagnozę išgirsta tūkstančiai žmonių. Pastebėjus tokius simptomus kaip regos pokyčiai, atminties sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai ar traukuliai, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Glioblastomos simptomai
Ligos simptomai gali būti labai įvairūs – jie priklauso nuo to, kurią smegenų dalį navikas paveikė. Dažniausiai pasireiškia:
- Matymo pasikeitimai – neryškus ar dvejinimasis akyse
- Galvos skausmai
- Sumažėjęs apetitas
- Atminties sutrikimai
- Nuotaikos ar asmenybės pokyčiai
- Raumenų silpnumas ar pusiausvyros praradimas
- Pykinimas ir vėmimas
- Traukuliai
- Kalbos sunkumai
- Pojūčių pokyčiai, tirpimas ar dilgčiojimas
Paprastai simptomai atsiranda staiga – auglys daro spaudimą smegenų audiniui bei naikina sveikas ląsteles.
Glioblastomos priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslias priežastis, kodėl susiformuoja glioblastoma, mokslininkai vis dar aiškinasi. Dažniausiai ją lemia DNR pokyčiai smegenų ląstelėse. Genetinės mutacijos lemia, kad ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, spartindamos naviko augimą. Nors kai kurie genetiniai ypatumai gali būti paveldimi, dažniausiai šios mutacijos atsiranda atsitiktinai žmogaus gyvenimo eigoje.
Ligos rizika didėja žmonėms nuo 45 iki 70 metų – vidutinis diagnozės amžius yra 64 metai. Kiti rizikos veiksniai:
- Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (pesticidais, naftos produktais, sintetine guma ar vinilo chloridu)
- Paveldimos ligos, galinčios susijusios su navikų vystymusi (pvz., neurofibromatozė, Li-Fraumeni ar Turcot sindromai)
- Anksčiau taikyta spindulinė terapija galvos srityje
Retais atvejais glioblastomos atsiranda dėl paveldimų genetinių pokyčių, tačiau daug dažniau jos išsivysto atsitiktinai.
Galimos komplikacijos
Glioblastoma ir jos gydymas gali paveikti įvairias smegenų funkcijas. Dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimai, atminties praradimas. Ilgainiui daugumai pacientų tampa sudėtinga dirbti ar vairuoti automobilį, daliai prireikia nuolatinės priežiūros. Šios pokyčiai gali lemti nerimo sutrikimus ar depresiją.
Kaip nustatoma glioblastoma?
Pirmiausia gydytojas įvertina simptomus ir atlieka neurologinį ištyrimą. Jei kyla įtarimų dėl smegenų naviko, gali būti paskirti šie tyrimai:
- Magnetinio rezonanso arba kompiuterinė tomografija, kurios padeda aptikti naviką
- Biopsija – nedidelio naviko audinio mėginio paėmimas ir ištyrimas mikroskopu, siekiant nustatyti vėžines ląsteles
Smegenų navikai vertinami pagal keturių laipsnių sistemą – nuo I (lėtai augantys, mažiausiai pavojingi) iki IV (greitai augantys ir agresyviausi). Glioblastoma visada priskiriama IV laipsniui.
Navikai gali būti dviejų tipų:
- Pirminė glioblastoma – iš karto susiformuoja iš glialinių ląstelių
- Antrinė glioblastoma – iš pradžių išsivysto žemesnio laipsnio navikas, kuris ilgainiui pereina į GBM
Gydymo galimybės
Glioblastomos gydymas neretai reikalauja kombinuotų metodų. Dažniausias pasirinkimas – chirurginis auglio šalinimas (kraniotomija), kai leidžia auglio lokalizacija ir paciento būklė. Jį papildo spindulinė terapija ir chemoterapija. Jeigu operacija negalima, taikoma spindulinė ir cheminė terapija siekiant sumažinti naviko augimą. Galimos gydymo priemonės:
- Spindulinė terapija – vėžinėms ląstelėms naikinamos rentgeno spinduliais, dažniausiai skiriama iki 30 dienų gydymų per šešias savaites
- Intensyvumo moduliuota spindulinė terapija (IMRT), kurios metu spinduliai tiksliai nukreipiami į auglį, tausojant sveikus audinius
- Stereotaktinė radiochirurgija (pvz., Gamma Knife), naudojama auglio recidyvų atvejais – taikoma tikslinė energija
- Chemoterapija – vaistai per kraują kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, dažnai derinama su spinduline terapija ir tęsiama po jos
- Lazerinė termoabliacija (LITT) – auglys naikinamas taikant lazerio energiją
- Tikslinė terapija – veikia specifinius naviko ląstelių pokyčius, skiriama kaip alternatyva chemoterapijai
- Naviko gydymo laukai (TTF) – žemo intensyvumo elektros srovės impulsai, trikdantys vėžinių ląstelių augimą per specialius elektrodus ant galvos odos
- Imunoterapija – stiprina imuninės sistemos kovą su vėžinėmis ląstelėmis
- Paliatyvioji pagalba – skirta simptomų valdymui ir emocinei paramai
Pilno ligos išgydymo kol kas nėra, tačiau gydymas padeda kontroliuoti simptomus, lėtinti naviko augimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pasikonsultuoti su gydytoju būtina, jei pastebimi šie požymiai:
- Atminties sutrikimai
- Traukuliai
- Stiprūs galvos skausmai ar regėjimo pablogėjimas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas, pykinimas ar vėmimas
- Pokyčiai asmenybėje
- Nuolatinis silpnumas, tirpimas ar kalbos sunkumai
Ar įmanoma apsisaugoti nuo glioblastomos?
Šią ligą lemiantys genetiniai pokyčiai nėra prognozuojami ar išvengiami. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti sulėtinti naviko progresavimą. Jeigu šeimoje buvo smegenų navikų atvejų, gali būti verta pasitarti su specialistu apie genetinius tyrimus ir jų naudą.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Negydoma glioblastoma gali baigtis ankstyva mirtimi. Tačiau taikant gydymą galima prailginti gyvenimą ir palengvinti simptomus. Vidutinė gyvenimo trukmė po diagnozės svyruoja nuo 12 iki 18 mėnesių. Penkerių metų išgyvenamumas siekia tik apie 5 procentus, taigi iš 100 žmonių su GBM, vos penki iš jų išgyvena bent penkerius metus nuo diagnozės momento.
Tyrimai tęsiasi – ieškoma naujų gydymo galimybių ir būdų veiksmingiau pristatyti vaistus tiesiai į naviką. Klinikiniai tyrimai su naujomis terapijomis, orientuotomis į specifinius vėžinių ląstelių genus, jau rodo viltį būsimiems pacientams. Dėl dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose verta pasitarti su gydytoju.