Glioma – tai auglys, susiformuojantis, kai glijos ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Paprastai šios ląstelės palaiko nervinių ląstelių veiklą ir užtikrina centrinės nervų sistemos funkcionavimą. Daugiausia gliomų auga galvos smegenyse, tačiau jos gali susidaryti ir nugaros smegenyse.
Gliomų tipai
Gliomos skirstomos pagal glijos ląstelių tipą, iš kurių išsivysto auglys. Yra keletas pagrindinių gliomų rūšių, tačiau kai kurie navikai gali turėti kelių tipų ląstelių. Tokiu atveju jie vadinami mišriomis gliomomis. Gliomos taip pat suklasifikuojamos į žemo, vidutinio ar aukšto piktybiškumo laipsnio navikus, priklausomai nuo jų augimo greičio ir kitų ypatumų.
- Astrocitomos: Tarp jų dažniausi ir agresyviausi navikai yra glioblastomos. Astrocitomos būdingos tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau kai kurios formos, pavyzdžiui, difuzinė vidinė ponsinė glioma (DIPG), pasitaiko ypač tarp vaikų ir yra labai piktybinės.
- Ependimomos: Susiformuoja iš ependimocitų ir dažniausiai atsiranda galvos smegenų skilveliuose ar nugaros smegenyse. Jos gali plisti per smegenų skysčius, tačiau už centrinės nervų sistemos ribų išplitimas yra labai retas. Dažnesnės vaikams.
- Oligodendrogliomos: Šie navikai išsivysto iš oligodendrocitų. Dažniausiai auga lėtai, tačiau gali tapti agresyvesni laikui bėgant. Jie dažnesni suaugusiems ir sudaro mažą dalį visų galvos smegenų navikų.
Dauguma gliomų laikomi piktybiniais navikais, nes jie atsiranda pačiose smegenyse ir retai plinta už jų ribų, tačiau gali kelti pavojų gyvybei dėl savo vietos ar sparčiai augančio pobūdžio. Kai kurie gliomų tipai auga labai lėtai, bet vis tiek kelia grėsmę, nes gali būti sunkiai pašalinami chirurginiu būdu ar įaugti į svarbias smegenų zonas.
Rizikos veiksniai ir paplitimas
Gliomą išsivystyti gali bet kam, tačiau vienaip ar kitaip rizika padidėja šiais atvejais:
- Vyresnio amžiaus žmonėms (dažniausiai virš 65 metų) ir jaunesniems nei 12 metų vaikams.
- Žmonėms, kurių šeimoje buvo šios ligos atvejų arba tam tikri paveldimi genetiniai sutrikimai.
- Vyrams gliomos diagnozuojamos šiek tiek dažniau nei moterims.
- Spėjama, kad baltaodžiai šiek tiek imlesni gliomai.
- Eksponavimas radiacijai ar ilgalaikis kontaktas su tam tikromis kenksmingomis medžiagomis taip pat gali didinti riziką susirgti glioma.
Gliomos sudaro apie ketvirtadalį visų naujai diagnozuojamų pirminių smegenų navikų.
Gliomos – kaip jos atsiranda?
Naujausi tyrimai rodo, kad smegenų ir nugaros smegenų navikų, įskaitant gliomą, susidarymą lemia DNR pokyčiai. Mutacijos genuose skatina ląsteles nekontroliuojamai dalintis ir augti. Kai kurie šie pokyčiai gali būti paveldimi, tačiau dažnai jie įvyksta spontaniškai, žmogui gyvenant.
Gliomos simptomai
- Kalbos ar komunikacijos sutrikimai (afazija)
- Regos pokyčiai ar jos praradimas
- Sutrikęs mąstymas, atminties, mokymosi ar dėmesio sunkumai
- Eisenos sunkumai, koordinacijos sutrikimai
- Svaigulys
- Galvos skausmai
- Kūno vienos pusės silpnumas ar nejautra (hemiparezė)
- Pykinimas, vėmimas
- Elgsenos ar charakterio pokyčiai
- Traukuliai
Galimos komplikacijos
- Smegenų kraujavimas
- Padidėjęs spaudimas kaukolės viduje
- Hidrocefalija (skysčių kaupimasis smegenyse)
- Smegenų audinių išstūmimas dėl auglio spaudimo
- Traukuliai
Kaip nustatoma glioma?
Nagrinėjant simptomus ir ligos istoriją atliekama bendroji bei neurologinė apžiūra. Dažniausiai galvos smegenų navikai nustatomi atlikus magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus. Jei vaizdo tyrimai rodo įtartiną darinį, atliekama biopsija – paimamas auglio audinio mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. Tokiu būdu nustatoma:
- Ar navikas yra vėžinis
- Kokia yra auglio ląstelių rūšis
- Ar navikas susijęs su genetiniais pakitimais
- Naviko piktybiškumo laipsnis
Gydymo būdai
Efektyviausias gydymo planas parenkamas atsižvelgiant į auglio tipą, jo vietą, ankstesnius gydymo atvejus, paciento amžių ir sveikatos būklę. Dažniausiai pirmas žingsnis – chirurginis auglio šalinimas. Jei auglys yra lengvai prieinamas, chirurgas gali pašalinti kuo didesnę jo dalį, tačiau kai kurių smegenų sričių navikus išoperuoti sudėtinga.
Po operacijos gydymas paprastai tęsiamas chemoterapija ir spinduline terapija, kurios naikina likusias vėžines ląsteles. Jei naviko pašalinti nepavyksta, gydymas gali prasidėti nuo chemoterapijos arba spindulinio gydymo.
Chirurginis gydymas
Dažniausiai atliekama atvira galvos smegenų operacija – kraniotomija, tačiau kartais taikoma ir minimaliai invazinė gydymo taktika, tokia kaip navikų šalinimas lazerio pagalba (ablacija). Operacijos metu gali būti naudojamos pažangios vaizdinimo ar smegenų žemėlapio sudarymo technologijos, kad nebūtų pažeistos gyvybiškai svarbios smegenų sritys.
Spindulinė terapija
Spindulinis gydymas veikia tiksliai auglį, sumažindamas pažeidimo riziką aplinkiniams audiniams. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma brachiterapija – spinduliuotė tiekiama arti naviko, o aplinkiniai audiniai išlieka saugūs.
Chemoterapija
Chemoterapija – tai įvairių vaistų naudojimas vėžinėms ląstelėms naikinti. Ji gali būti vartojama tablečių pavidalu arba leidžiama į veną. Dažnai naudojamas temozolomidas, kuris stiprina spindulinio gydymo efektyvumą.
Ką galima padaryti, kad sumažėtų gliomos rizika?
Daugumos rizikos veiksnių, tokių kaip amžius ar rasė, kontroliuoti neįmanoma. Vis dėlto ankstyva žemo piktybiškumo navikų diagnostika ir gydymas gali padėti sustabdyti ar pristabdyti jų progresavimą į agresyvesnes formas. Jei šeimoje yra buvę smegenų navikų atvejų, galima pasitarti su gydytoju dėl genetinių tyrimų.
- Svarbu vengti galvos srities spinduliuotės poveikio
- Palaikyti sveiką gyvenseną
Gyvenimo prognozės sergant glioma
Gliomų išgyvenamumas priklauso nuo naviko tipo, jo piktybiškumo laipsnio, taip pat paciento amžiaus ir tam tikrų genetinių pakitimų. Geriausia penkerių metų išgyvenamumo prognozė stebima sergant žemos klasės ependimomomis, oligodendrogliomomis ir astrocitomomis. Labiausiai nepalanki prognozė (apie 6–20% penkerių metų išgyvenamumas) būdinga glioblastomai. Kuo jaunesniame amžiuje aptinkamas ir gydomas navikas, tuo geresnės išgyvenimo galimybės.
Ką daryti atlikus gydymą?
Net ir pasibaigus gydymui būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti kontrolinius vaizdo tyrimus, kad būtų galima pastebėti galimą ligos atsinaujinimą. Kai kurie gydymo būdai gali pažeisti sveikus smegenų audinius, todėl gali prireikti reabilitacijos su kineziterapeuto ar ergoterapeuto pagalba. Tai padeda atkurti kalbinius gebėjimus, judesius ar atmintį. Emocinę bei praktinę pagalbą sunkiose situacijose suteikia pacientų ir artimųjų savitarpio pagalbos grupės.
Klausimai gydytojui
- Kokio tipo ir laipsnio navikas diagnozuotas?
- Kokios gydymo galimybės tinkamiausios mano atveju?
- Kaip gydymas gali paveikti mano pažintines funkcijas?
- Ar galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Ar po gydymo liga gali atsinaujinti?
