Glomerulų filtracijos rodiklis (GFR) – tai tyrimas, leidžiantis įvertinti, kaip efektyviai jūsų inkstai šalina atliekas iš organizmo. Inkstai atlieka itin svarbią funkciją: jie valo kraują nuo nuodingų medžiagų, perteklinio vandens ir kitų nereikalingų junginių, kuriuos pašalina su šlapimu. Pažeidus inkstų veiklą, šių „filtrų“ darbas gali silpnėti, todėl gydytojas dažnai paskiria GFR tyrimą, įtardamas galimus inkstų veiklos sutrikimus.
Kada reikalingas glomerulų filtracijos greičio tyrimas
GFR testas rekomenduojamas, jei pasireiškia simptomai, kurie gali signalizuoti apie inkstų ligą. Tarp jų gali būti:
- patinimai be aiškios priežasties,
- putojantis šlapimas,
- sunkumas šlapinantis,
- skausmas nugaros viduryje.
Be to, gydytojas gali paskirti šį tyrimą, jei norima stebėti tam tikro gydymo efektyvumą ar stebėti lėtines ligas, turinčias įtakos inkstų funkcijai. Rizikos veiksniai, dėl kurių patariama atlikti GFR tyrimą:
- cukrinis diabetas,
- nuolatinės šlapimo takų infekcijos,
- aukštas kraujospūdis,
- širdies ir kraujagyslių ligos,
- pasikartojantys šlapinimosi sutrikimai,
- kraujas šlapime,
- inkstų akmenys arba policistinė inkstų liga,
- inkstų funkcijos nepakankamumas.
Asmenims, kurių šeimoje yra buvę inkstų ligų atvejų, taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti inkstų veiklą.
Kaip atliekamas glomerulų filtracijos greičio tyrimas
GFR nustatomas atliekant paprastą kraujo tyrimą – jokių specialių pasiruošimo veiksmų imtis nereikia. Medikas paima kraujo mėginį iš rankos venos. Kartais gali prireikti papildomų duomenų, tokių kaip paciento amžius, lytis, ūgis, svoris, nes šie veiksniai padeda tiksliau apskaičiuoti GFR rezultatus.
Laboratorijoje įvertinus visus duomenis, nustatomas filtracijos greitis. Dažnai šis rodiklis vadinamas „apskaičiuotu GFR“ (eGFR), nes gaunami rezultatai remiasi matematinėmis formulėmis, atsižvelgiant į kraujo kreatinino kiekį.
Kaip suprasti GFR testo rezultatus
Kuo žemesnis glomerulų filtracijos rodiklis, tuo labiau gali būti sutrikusi inkstų veikla. Pagal GFR reikšmę nustatoma, kokio lygio yra inkstų pažeidimas – vadinamosiose stadijose:
- 1 stadija – inkstai veikia normaliai arba beveik normaliai (GFR ≥ 90)
- 2 stadija – lengvas inkstų veiklos sutrikimas (GFR 60–89)
- 3 stadija – vidutinis inkstų funkcijos sutrikimas (GFR 30–59)
- 4 stadija – sunki inkstų veiklos stoka (GFR 15–29)
- 5 stadija – visiškas inkstų veiklos nepakankamumas (GFR < 15)
Laboratorijos rezultatai gali šiek tiek skirtis, todėl gydytojas vertins jūsų būklę laikui bėgant ir dažnai stebės GFR dinamiką.
Atliekant tyrimą, dažnai matuojamas ir kreatinino kiekis kraujyje. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, priešgrybeliniai vaistai, vaistai nuo vėžio ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ypač vyresnio amžiaus žmonėms), gali paveikti šiuos rodiklius. Svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus medikamentus.
Galimos komplikacijos po tyrimo
Kraujo paėmimas tyrimui – nesudėtinga procedūra, kuri paprastai nesukelia didelių nepatogumų ar apribojimų. Retkarčiais punkcijos vietoje gali atsirasti nežymus maudimas ar mėlynė. Jei po tyrimo pasireiškia stiprus skausmas ar netikėtas kraujavimas, apie tai būtina pranešti gydytojui.
Žinotina apie GFR tyrimą
Glomerulų filtracijos greičio testas – greitas ir paprastas būdas patikrinti, ar jūsų inkstai tinkamai atlieka savo darbą. Remdamasis GFR rezultatais, specialistas gali įvertinti, ar nėra inkstų pažeidimo, ir prireikus laiku paskirti gydymą arba stebėjimą.
