GM1 gangliozidozė

GM1 gangliozidozė yra itin reta paveldima liga, kuri pažeidžia nervines ląsteles smegenyse ir nugaros smegenyse. Dėl tam tikrų genetinių pokyčių žmogaus organizme pradeda kauptis tam tikros molekulės – jų perteklius lemia negrįžtamą ląstelių pažeidimą. Liga priklauso lizosominių kaupimo ligų grupei. Šios ligos nėra išgydomos, tačiau simptomų valdymas gali pagerinti gyvenimo kokybę.

Lizosominės kaupimo ligos esmė

Lizosominių kaupimo ligų metu organizmo medžiagų apykaitos procesai sutrinka dėl paveldėtų, su fermentų veikla susijusių genetinių pokyčių. Paprastai šiuos procesus reguliuoja ląstelėse esantys organoidai, vadinami lizosomomis, kuriose fermentai skaido riebalus, cukrus ir kitas stambias molekules. Kai trūksta tam tikrų fermentų arba jie neveikia taip, kaip turėtų, molekulių skilimas sustoja, o jų perteklius pradeda kauptis ląstelėse. Nepašalintos medžiagos įsisenėja ir trikdo ląstelių funkciją.

Pati GM1 gangliozidozė priklauso šioms, laipsniškai progresuojančioms ligoms – laikui bėgant simptomai stiprėja, nes organizme kaupiamos žalingos medžiagos.

GM1 gangliozidozės rūšys

Šiai ligai būdingas įgimtas pobūdis – ją sukelia genų pokytis, kuris dažniausiai perduodamas paveldėjimo būdu. Tačiau simptomai gali išryškėti ir vėliau. Pagal simptomų pasireiškimo amžių liga skirstoma į kelis tipus:

Susiję įrašai

Klasikinė kūdikių forma (1 tipas): dažniausiai apie pusės metų kūdikiui jau būna pastebimų simptomų; ši forma progresuoja labai sparčiai.
Vaikų forma (2 tipas): simptomai išryškėja, kai vaikui 1–5 metai. Ligos eiga kiek lėtesnė nei pirmojo tipo.
Suaugusiųjų forma (3 tipas): požymiai gali pasirodyti nuo 3 iki 30 metų amžiaus – šios formos eiga pati lėčiausia.

GM1 gangliozidozės paplitimas

Ši liga – itin reta visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, serga apie 1 iš 100 000–200 000 žmonių.

GM1 gangliozidozės priežastys

Ligos atsiradimo priežastis – genetinis GLB1 geno pakitimas. Šis genas atsakingas už fermento beta-galaktozidazės gamybą lizosomose. Fermentas padeda skaidyti GM1 gangliozidą – medžiagą, kuri svarbi nervų sistemos ląstelių veiklai. Dėl šio genetinio pokyčio GM1 gangliozidas nesuyra taip, kaip turėtų, todėl pradeda kauptis kūno audiniuose ir organuose. Dėl to ima negrįžtamai nykti nervinės ląstelės, ypač galvos ir nugaros smegenyse.

Rizikos veiksniai

GM1 gangliozidozė susiformuoja tada, kai vaikas iš abiejų tėvų paveldi mutavusį GLB1 geną. Patys tėvai ligos neturi, bet yra genetiniai šios mutacijos nešiotojai. Tokia paveldėjimo forma vadinama autosominiu recesyviniu paveldėjimu.

Jei abu tėvai yra šio geno mutacijos nešiotojai, jų vaikui egzistuoja tokios tikimybės:

25 % – vaikas nesirgs ir nebus geno nešiotojas;
25 % – vaikas sirgs GM1 gangliozidoze;
50 % – vaikas bus geno mutacijos nešiotojas, tačiau pats ligos neišreikš.

Nors geno pakitimas gali pasitaikyti visų tautybių žmonėms, pastebėta, kad suaugusiųjų tipo GM1 gangliozidozė dažniau pasireiškia japonų kilmės asmenims.

GM1 gangliozidozės simptomai

Kūdikių (1 tipo) simptomai

Pilvo išsipūtimas
Padidėjusi blužnis ir kepenys
Ryški reakcija į staigius garsus
Klausos pablogėjimas
Raudoni taškeliai akyse, regos praradimas
Sutrikęs vystymasis (įgytų gebėjimų praradimas)
Traukuliai
Sąnarių sustingimas, kaulų pakitimai
Silpnas raumenų tonusas

Vaikų (2 tipo) simptomai

Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai (ataksija)
Ragenos drumstumas
Rijimo sunkumai
Raumenų spazmai (distonija)
Sutrikusios pažinimo funkcijos
Kalbos problemos
Traukuliai

Suaugusiųjų (3 tipo) simptomai

Raumenų silpnumas ar jų sunykimas
Ragenos drumstumas
Distonija
Gerybiniai odos dariniai

Diagnostikos galimybės

Jeigu GM1 gangliozidozė nustatyta šeimoje, galima atlikti prenatalinius tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, ar vaisius turi paveldėtą geno pakitimą. Tai gali būti genetinė amniocentezė arba chorioninio gaurelio mėginys.

Ligą diagnozuoti padeda ir keli laboratoriniai tyrimai kūdikiams, vaikams ar suaugusiesiems:

Fermento aktyvumo tyrimas, kuris vertina beta-galaktozidazės aktyvumą kraujo mėginyje;
Molekulinė genetinė analizė, kurios metu ieškoma GLB1 genų mutacijų DNR;
Naujagimių patikra dėl lizominių kaupimo ligų – kai kur ši procedūra atliekama kaip įprasta priežiūros dalis ligoninėje.

Gydymo galimybės ir naujos kryptys

Šiuo metu nėra vaistų ar procedūrų, galinčių visiškai išgydyti GM1 gangliozidozę. Taikomas simptominis gydymas – stengiamasi užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę ir palengvinti konkrečius simptomus. Pavyzdžiui, esant traukuliams gali būti skiriami tam tikri vaistai ar siūloma keto mityba.

Mokslininkai ieško inovatyvių gydymo metodų. Vystomi klinikiniai tyrimai, kuriuose pacientai gali dalyvauti ir gauti prieigą prie eksperimentinių terapijų. Naujos galimos kryptys:

Fermentų stiprinimo ir pakeitimo terapijos
Gydymas genų terapija
Kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas
Molekulių kaupimą mažinanti (substratų redukcinė) terapija, stabdanti ligos progresavimą

Profilaktika ir rizikos mažinimas

Jeigu žinote, kad esate genetinio pokyčio nešiotojas, genetikos specialistas gali patarti, kaip sumažinti riziką perduoti ligą būsimiems vaikams. Viena iš galimybių – embrionų atranka pagal genetinius tyrimus (preimplantacinė diagnozė) ir dirbtinis apvaisinimas. Tokiu būdu pasirinkus sveiką embrioną, per vaisių tikrai nenuleidžiama liga nei geno nešiotoji forma.

Ligos eiga ir gyvenimo trukmė

Simptomai ilgainiui stiprėja, o gyvenimo trukmė priklauso nuo GM1 gangliozidozės tipo ir simptomų sunkumo. Kūdikių (1 tipo) formos liga dažniausiai lemia gyvenimą iki 2 metų. Vaikų (2 tipo) atveju gyvenimas gali tęstis iki vidutinės vaikystės ar jaunystės, priklausomai nuo to, kada atsirado pirmieji simptomai. Suaugusiųjų (3 tipo) formos prognozė, gyvenimo trukmė ir simptomų stiprumas labai priklauso nuo jų atsiradimo amžiaus ir individualios ligos eigos.