Latticinis degeneracija – tai procesas, dėl kurio tinklainės audinys tampa plonesnis ir silpnesnis. Neretai specialių akių tyrimų metu šios vietos akyje atrodo tarsi ažūrinis tinklas, kas ir nulėmė tokį pavadinimą.
Kas yra latticinis degeneracija?
Latticinis degeneracija – tai tinklainės nusilpimas ar suplonėjimas, kuris gali atsirasti vienoje arba abiejose akyse. Dažnai ši būklė nustatoma abiem akimis iš karto. Pavadinimas kilo iš būdingų struktūrinių tinklainės pakitimų, kurie primena tinklą. Ligos metu pastebimos nusilpusios tinklainės zonos, o sergantieji dažniausiai nejaučia jokių simptomų – pokyčius aptinka akių specialistas profilaktinio tyrimo ar specialių tyrimų metu.
Ligos simptomai
Pradinėje stadijoje latticinis degeneracija paprastai nepasireiškia jokiais fiziniais pojūčiais ar simptomais. Asmuo negali tiesiog pastebėti, kad jo tinklainė silpnėja – šią būklę galima aptikti tik atlikus akių dugno tyrimus ar naudojant kitus specializuotus diagnostikos metodus.
Ligos priežastys
Tikslios priežastys, kodėl išsivysto latticinis degeneracija, vis dar nėra pilnai aiškios. Tačiau tyrimai rodo, kad šansai susirgti šia liga yra didesni tiems, kurie turi artimąsias trumparegystės atmainas ar kurių šeimoje buvo retina susijusių ligų, ypatingai jei pasitaikė tinklainės atšokimų ar jungiamojo audinio ligų. Vis dėlto ši degeneracija gali pasireikšti ir tiems, kurie neturi rizikos faktorių ar paveldimų akių ligų atvejų šeimoje.
Galimos komplikacijos
Nors latticinis degeneracija retai sukelia problemų, kai kuriais atvejais ji gali lemti rimtas komplikacijas. Pažengusiais atvejais gali atsirasti tinklainės įplyšimų arba net atšokimų. Abi šios būklės yra laikomos skubiomis akių problemomis.
Esant tinklainės plyšimui ar atšokimui, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ar artimiausią medicinos įstaigą, nes uždelsus gali išsivystyti negrįžtamas regėjimo pablogėjimas ar netekimas.
Ligos nustatymas
Latticinis degeneracija diagnozuojama specializuotų akių tyrimų metu. Šie tyrimai dažniausiai atliekami kabinetinio regėjimo tikrinimo ar rutininės akių apžiūros metu.
- Regėjimo lauko tikrinimas uždengiant kiekvieną akį atskirai;
- Regos aštrumo įvertinimas;
- Tinklainės apžiūra po vyzdžių išplėtimo.
Kokie tyrimai gali būti atlikti?
- Skiestų vyzdžių tyrimas, kai gydytojas išmatuoja tinklainę;
- Skléralinis spaudimas (kai švelniai spaudžiamas akių obuolio kraštas);
- Tinklainės fotografavimas (fundus fotografija);
- Oftalmoskopija arba plyšio lempos tyrimas.
Ligos gydymas
Dažniausiai specialus gydymas nereikalingas, jei nėra papildomų rizikos veiksnių, dėl kurių gali padidėti tinklainės įplyšimo ar atšokimo rizika. Tuomet skiriama tik stebėjimas ir reguliarūs vizitai pas akių gydytoją.
Kada taikomas gydymas?
- Kai šeimoje yra narių, kurie sirgo tinklainės plyšimų ar atšokimų;
- Jei anksčiau jau buvo įvykęs tinklainės plyšimas ar atšokimas kitoje akyje;
- Stipri trumparegystė – aukštesnė komplikacijų rizika;
- Kitos akių ligos, pavyzdžiui, užpakalinio stiklakūnio atsiskyrimas ar tinklainės kraujosruvos.
Kaip gydoma latticinis degeneracija?
Pagrindinė procedūra, stabdanti ligos progresavimą ir sauganti tinklainę nuo plyšimų ar atšokimų, – lazerinė retinopeksija. Šios procedūros metu lazeriu sukuriamos mažos randų linijos, taip sutvirtinamos silpniausios tinklainės vietos.
Galimos gydymo komplikacijos
Nors procedūra paprastai yra saugi, retais atvejais tinklainėje gali susiformuoti vadinama makulinė raukšlė (maculinė pucker), dėl kurios gali prireikti papildomo gydymo ar net chirurgijos.
Atsigavimas po gydymo
Reabilitacija dažniausiai trunka kelias dienas. Laikotarpiu po procedūros rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, sporto bei kitų veiklų, kurios gali paveikti akių būklę. Tikslus sveikimo laikas labai individualus, todėl svarbu vadovautis akių specialisto rekomendacijomis.
Prevencija
Nors nėra žinomos veiksmingos priemonės, padedančios išvengti latticinės degeneracijos, reguliari išsami akių patikra leidžia laiku ją nustatyti ir išvengti komplikacijų. Daugeliu atvejų oftalmologas rekomenduos vizitus kas metus arba kas dvejus metus. Tačiau jei turite tam tikrų rizikos veiksnių, apsilankymai gali būti dažnesni.
- Vyresni nei 60 metų asmenys;
- Turintys antro tipo cukrinį diabetą;
- Patyrę akių traumas ar pažeidimus;
- Turintys šeimos narių su akių problemomis;
- Sergantys nutukimu.
Ligos eiga
Latticinis degeneracija – tai ilgalaikis tinklainės plonėjimas, kuris paprastai nesunkėja. Daugeliui užtenka paprasto stebėjimo. Kai kuriems žmonėms, kuriems išsivysto rimtesni pokyčiai, reikalingas gydymas, kad apsaugotų tinklainę nuo plyšimų ar atšokimo. Jei vis tik atsiranda komplikacijos, tinklainės plyšimus ar atšokimus dažniausiai galima sėkmingai gydyti.
Prognozė
Vienaip ar kitaip, prognozė yra palanki: dauguma žmonių, kuriems nustatyta ši būklė, niekada nesusiduria su komplikacijomis, o net ir jų atsiradimo atveju, dažniausiai galima juos sėkmingai išgydyti. Modernios technologijos ir gydymo metodai užtikrina aukštą gydymo sėkmės tikimybę.
Stebėjimas ir apsilankymai pas specialistą
Žmonės, turintys didesnę komplikacijų riziką, dažniau turėtų lankytis pas akių gydytoją stebėjimui. Paprastai pakanka tikrintis kas vienerius ar dvejus metus, nebent gydytojas rekomenduoja kitaip.
Kada nedelsti ir kreiptis pagalbos?
Jei atsiranda tinklainės plyšimui ar atšokimui būdingų simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – delsiant gresia nuolatinis regėjimo pablogėjimas.
- Šviesos blyksniai matymo lauke;
- Staiga užėję juodi taškeliai ar jų ženkliai padaugėja;
- Matymo tamsėjimas, tarsi užslinktų užuolaida;
- Netikėtas regėjimo neryškumas.
Klausimai, kuriuos verta užduoti savo akių gydytojui
- Kokio sunkumo yra mano latticinis degeneracija?
- Kokius simptomus turėčiau stebėti, kurie galėtų reikšti tinklainės plyšimą ar atšokimą?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis akių patikrai?
Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą
Daugeliu atvejų latticinis degeneracija nėra pavojinga – rimtos komplikacijos pasireiškia tik iki 1 procento atvejų, kai išsivysto tinklainės plyšimas ar atšokimas.
Vienintelis būdas stabilizuoti šią būklę – procedūros, kurios sukelia nedidelius randus tinklainėje ir taip sustiprina jautriausias tinklainės sritis. Tam dažniausiai taikomas lazerinis gydymas, kurio metu „suvirinamas“ tinklainės sluoksnis, kad jis tvirtai laikytųsi ir nesusiformuotų plyšimų ar atsisluoksniavimų.
Savaime ši būklė neišnyksta, o pagerėjimas be medicininių procedūrų nėra įmanomas.
