Daugeliui žmonių natūralu jaustis nejaukiai prieš medicininius tyrimus ar vizitus pas gydytoją. Tačiau kai kurie asmenys susiduria su tokio stiprumo baime, kad net ir esant rimtiems sveikatos sutrikimams sąmoningai vengia gydytojų ar medicinos procedūrų. Šis išskirtinės stiprybės baimės tipas įvardijamas kaip iatrofobija.
- 1.Kas yra iatrofobija?
- 2.Iatrofobijos paplitimas
- 3.Kokie žmonės labiau linkę į iatrofobiją?
- 4.Kaip vystosi baimė gydytojams?
- 5.Su kokiomis kitomis fobijomis siejama iatrofobija?
- 6.Iatrofobijos simptomai
- 7.Kaip nustatoma iatrofobija?
- 8.Iatrofobijos valdymas ir gydymas
- 9.Kokios gali būti neigiamos iatrofobijos pasekmės?
- 10.Kada verta kreiptis pagalbos?
- 11.Klausimai, kuriuos verta aptarti su specialistu
Kas yra iatrofobija?
Iatrofobija – tai intensyvi, nevaldoma ir logiškai nepaaiškinama baimė gydytojų bei medicininių tyrimų. Pats terminas kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio „gydytojas“ (iatros) ir baimę reiškiančio „phobos“.
Žmogui, patiriančiam iatrofobiją, medicinos įstaiga gali asocijuotis su nemaloniomis patirtimis – skausmingomis procedūromis, blogomis žiniomis ar net su vaikystėje patirtais išgyvenimais. Dėl šios baimės ignoruojami net sunkūs ligos simptomai, sumažėja tikimybė kreiptis pagalbos laiku.
Iatrofobijos paplitimas
Įvairių rūšių specifinės fobijos paveikia didelę dalį gyventojų – manoma, kad su jomis susiduria apie 12 % suaugusiųjų ir maždaug 19 % vaikų bei paauglių. Nors tikslių duomenų apie iatrofobiją nėra, apklausos rodo, jog net trečdalis žmonių vengia lankytis pas gydytoją net tada, kai jaučia, jog sveikatai gresia pavojus.
Pastaraisiais metais baimė gali stiprėti dėl papildomų stresorių, pavyzdžiui, pandemijų – žmonės baiminasi užsikrėsti virusais gydymo įstaigose, girdėję apie nemalonius tyrimus, ima vengti net būtino vizito ar testo.
Kokie žmonės labiau linkę į iatrofobiją?
Pastebėta, kad dažniau iatrofobija išsivysto asmenims, turintiems lėtinį nerimo sutrikimą, vadinamą sveikatos nerimo sutrikimu, kai žmogus nuolat pergyvena dėl galimų ligų. Kartais fobija stiprėja tiems, kurie rūko ar turi priklausomybių – jie vengia gydytojų baimindamiesi blogų žinių ar reikalavimo atsisakyti įpročių.
Kaip vystosi baimė gydytojams?
Vaikystėje gydytojų baimė dažnai siejama su skausmingais ar nemaloniais prisiminimais – skiepais ar sudėtingais gydymo procesais. Jei vaikui teko dažnai lankytis medicinos įstaigose, patirti neigiamų įspūdžių ar netikėtai netekti artimo dėl ligos, tokie išgyvenimai kartais išlieka visam gyvenimui.
- Pablogėjusi vaiko ar artimojo sveikata ir dažni vizitai pas gydytoją
- Nemalonios patirtys gydymo įstaigoje ar iš aplinkos išgirstos blogos naujienos apie sveikatą
- Artimųjų netektis ligos ar nelaimės atveju gydymo metu
- Šeimoje paplitę nerimo sutrikimai ar fobijos
- Ilgalaikis rūpestis sergančiu artimuoju
Su kokiomis kitomis fobijomis siejama iatrofobija?
Neretai stipri baimė gydytojams susipina su kitomis baimėmis, tokiomis kaip:
- Dantų gydytojų baimė
- Ligos ar vėžio baimė
- Širdies aritmijos ar infarkto baimė
- Baimė uždaroms patalpoms (pvz., MRT procedūrai)
- Kraujo baimė
- Baimė mikrobams ar nešvarai
- Ligoninių ar vaistų baimė
- Baimė chirurginėms procedūroms, traumoms ar adatoms
- Mirties baimė
Iatrofobijos simptomai
Asmenys, kamuojami gydytojų baimės, supranta savo reakcijų neracionalumą, tačiau vis viena negali jų suvaldyti. Dažnai nerimas pasireiškia net tik galvojant apie vizitą ar procedūrą. Tipiški simptomai:
- Galvos svaigimas
- Burnos džiūvimas
- Stipri baimė ar siaubas
- Pykinimas
- Gausesnis prakaitavimas
- Dažnas širdies plakimas ar permušimai
- Rankų ar kūno drebėjimas
Kaip nustatoma iatrofobija?
Kai baimė trukdo gauti būtiną medicinos pagalbą, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą – konsultantą, psichologą ar socialinį darbuotoją. Kartais padėti gali ir dvasininkas.
Tiksliai nustatyti iatrofobiją galima, jei simptomai išlieka bent šešis mėnesius, atsiranda tam tikrose situacijose – esant net mintims apie gydytojus. Būtina, kad baimė aiškiai ribotų gyvenimo kokybę ir nebūtų proporcinga realiam pavojui sveikatai.
Iatrofobijos valdymas ir gydymas
Kokie gydymo būdai taikomi?
Įveikti baimę gydytojams gali padėti psichologinės terapijos ar specialisto pagalba:
- Kognityvinė elgesio terapija – padeda išanalizuoti ir keisti minčių bei elgesio modelius
- Ekspozicinė terapija – palaipsniui susipažįstama su baimę keliančiomis situacijomis, taikant atsipalaidavimo technikas
- Hipnoterapija – gali keisti požiūrį apie gydytojus specialių hipnozių metu
- Esant poreikiui, paskiriami vaistai, mažinantys nerimą, pavyzdžiui, antidepresantai. Specialistas gali nukreipti pas gydytoją, kuris išrašo reikiamus medikamentus
Kaip palengvinti kasdienį gyvenimą?
Vengiant vizitų dėl stiprios baimės, didėja rizika neapčiuopti vėlyvų ligų stadijų ar praleisti rimtų sutrikimų gydymą. Todėl rekomenduojama:
- Naudotis nuotolinėmis konsultacijomis – per vaizdo skambutį ar telefonu
- Registruotis ankstyvam vizitui, kad sumažėtų laukimo laikotarpių streso lygis
- Pasiimti į konsultaciją artimą žmogų ar skaitinį, kuris atitrauktų mintis laukimo metu
- Pasirinkti jaukesnę, mažiau klinikinę gydymo aplinką
- Pranešti gydytojui apie savo baimę – jis gali padėti ją valdyti
- Rasti mediką, kuris geba skirti daugiau laiko pasikalbėti ir neskuba
Kokios gali būti neigiamos iatrofobijos pasekmės?
Medicinos vengimas didina pavojų laiku nediagnozuoti ar negydyti pavojingų sutrikimų, kas gali lemti rimtas, negrįžtamas pasekmes sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, negydomas aukštas kraujo spaudimas ar cholesterolis gali sukelti gyvybei pavojingą insultą ar infarktą.
Be to, kai kuriems pasireiškia vadinamasis „baltos chalatų sindromas“: arterinis kraujospūdis pakyla tik gydymo įstaigoje, nors namie išlieka normalus – šią reakciją sukelia stresas ir fobija.
Iatrofobija gali iššaukti ir panikos priepuolius gydymo metu ar laukiant procedūros. Pasikartojantys panikos priepuoliai neretai sukelia ilgalaikį panikos sutrikimą.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Visiems gyvenime prireikia medicinos pagalbos. Į specialistus būtina kreiptis, jei:
- Patiriami panikos priepuoliai
- Nuolatinis nerimas trukdo miegoti, dirbti ar bendrauti
- Pasireiškia depresijos ar priklausomybių požymių
- Jaučiami simptomai, kuriems reikalinga medicininė apžiūra
Klausimai, kuriuos verta aptarti su specialistu
- Kodėl man atsirado ši baimė?
- Kokios būtų rekomenduojamos pagalbos priemonės?
- Kiek laiko gali užtrukti terapija?
- Ar man tiktų vaistai ir kokie jie galėtų būti?
- Į kokius rizikos ženklus verta atkreipti dėmesį ateityje?
