Choroidinio rezginio karcinoma yra reta, piktybinė smegenų auglio rūšis, išsivystanti iš audinio, kuris iškloja skysčiu užpildytas ertmes galvos smegenyse – skilvelius. Šis audinys gamina smegenų skystį, kuris apsaugo ir amortizuoja tiek galvos, tiek nugaros smegenis, padeda palaikyti jų funkcijas.
Kas yra choroidinio rezginio karcinoma?
Choroidinio rezginio karcinoma laikoma trečios laipsnio naviku – tai pats agresyviausias šios kilmės auglių tipas. Šie navikai sparčiai auga ir, dažnai išplinta smegenų skysčiu į kitus centrinės nervų sistemos regionus, kas sudaro nemažus iššūkius gydytojams gydant ligą. Nors choroidinio rezginio navikų yra keli tipai, karcinoma yra pati rečiausia ir vienintelė piktybinė forma. Dažniausiai ši liga diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, nors gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms.
Kiek dažnai pasitaiko ši liga?
Choroidinio rezginio karcinomos diagnozuojamos retai – visi trijų tipų choroidinio rezginio navikai sudaro mažiau kaip 1% visų smegenų navikų, o karcinoma – pati rečiausia jų rūšis. Be to, šis auglio tipas pasitaiko dažniausiai vaikystėje, tačiau rizika susirgti egzistuoja visiems.
Choroidinio rezginio karcinomos simptomai
Simptomų pobūdis gali skirtis, priklausomai nuo to, kurioje smegenų dalyje navikas randasi ir kaip stipriai jis spaudžia aplinkinius audinius. Dažniausi šios ligos požymiai:
- Nuolatinis nuovargis arba ryški mieguistumo būsena.
- Galvos skausmai.
- Dirglumas arba emocinis nestabilumas.
- Pykinimas, vėmimas.
- Galūnių tirpimas arba silpnumas.
- Epilepsijos priepuoliai.
- Regėjimo sutrikimai, pvz., dvejinimasis ar neryškus matymas.
Kas lemia šio naviko atsiradimą?
Tikslus choroidinio rezginio karcinomos atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Kaip ir daugeliu vėžinių ligų atvejų, procesą lemia genetiniai pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir plisti.
Rizikos veiksniai
- Aikardi sindromas – vaikai, gimę su šiuo sindromu, turi specifinius smegenų vystymosi pakitimus, galinčius padidinti riziką susirgti choroidinio rezginio navikais. Ši liga kyla dėl nenustatytų genetinių pokyčių ir nėra paveldima.
- Li-Fraumeni sindromas – žmonės, sergantys šiuo reta genetine liga, turi didesnę riziką įvairioms vėžio formoms, taip pat ir choroidinio rezginio karcinomai. Dažniausiai šis sindromas paveldimas iš vieno iš tėvų.
- Lyčių skirtumai – pastebėta, kad dėl nežinomų priežasčių moterų rizika susirgti šiuo augliu yra kiek didesnė.
Diagnozavimas
Įtariant choroidinio rezginio karcinomą, skiriami įvairūs tyrimai – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Dažnai pradedama nuo neurologinio ištyrimo (refleksų, pusiausvyros, klausos ir regėjimo patikra), vertinamos kognityvinės funkcijos.
Svarbus žingsnis – galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija arba kiti vaizdiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti naviko vietą, dydį ir poveikį smegenims. Be to, gali būti atliekamas genetinis (DNR) tyrimas, siekiant atpažinti ryšį su tam tikrais genetiniais sindromais. Dar vienas diagnostinis metodas – lumbalinė punkcija (spinalinio skysčio tyrimas), kuri leidžia nustatyti, ar smegenų skystyje yra navikinių ląstelių.
Gydymo būdai
Choroidinio rezginio karcinomai gydyti dažniausiai taikoma chirurgija – neurochirurgai pašalina kiek įmanoma daugiau naviko audinio. Operacijos metu paimamas audinio mėginys histologiniam ištyrimui, kad būtų galima tiksliai patvirtinti diagnozę.
Nustačius, kad navikas yra piktybinis, dažnai rekomenduojamas papildomas gydymas chemoterapija bei spinduline terapija. Tokia kompleksinė gydymo taktika leidžia efektyviau kovoti su liga ir mažina atsinaujinimo riziką.
Galimos chirurgijos komplikacijos
- Kraujavimas ar smegenų tinimas.
- Laikinas sąmonės sutrikimas, sumišimas.
- Skausmas galvoje.
- Infekcijos grėsmė.
- Atsiradę atminties arba kalbos sutrikimai.
Naujos gydymo kryptys
Pastaruoju metu vystomi inovatyvūs gydymo metodai – tai imunoterapija, skatinanti organizmo imuninę sistemą sunaikinti vėžio ląsteles, ar tiksline terapija, kuri veikia specifinius genetinius navikinių ląstelių pakitimus. Kai kuriems pacientams siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kurie suteikia galimybę gauti pažangiausią gydymą.
Atsigavimas po gydymo
Reabilitacija po gydymo labai priklauso nuo jūsų ar vaiko amžiaus, bendros sveikatos būklės, navikų skaičiaus, jų vietos, taip pat nuo to, kokie papildomi gydymo būdai buvo taikomi po operacijos. Norint užtikrinti tinkamą sveikimo eigą, itin svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų, reguliariai lankytis kontroliniuose tyrimuose, atlikti pakartotines galvos smegenų vaizdines patikras.
Ligos prognozė
Kiekvieno žmogaus ligos eiga ir atsigavimo prognozė labai individuali – tam įtakos turi tiek amžius, tiek bendra sveikata. Be to, svarbu, ar operacijos metu pavyksta pašalinti visą naviką, ar lieka jo likučių. Taip pat prognozė priklauso nuo to, ar po gydymo navikas atsinaujina arba išplinta į kitus organus.
Statistika rodo, kad vidutiniškai nuo 40% iki 60% pacientų su šia liga išgyvena penkerius metus po diagnozės nustatymo. Tačiau jei pacientas taip pat serga Li-Fraumeni sindromu, išgyvenamumas sumažėja iki 30%.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei jūs ar vaikas jaučia tokius simptomus kaip stiprūs emociniai pokyčiai (sumišimas, ryškus dirglumas), kvėpavimo sutrikimai, eisenos problemos, epilepsijos priepuoliai, intensyvūs galvos skausmai, regėjimo arba kalbos problemos – būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokio tipo navikas diagnozuotas man ar mano vaikui?
- Kokia gydymo taktika būtų optimaliausia mūsų atveju?
- Kaip dažnai reikės atlikti galvos smegenų vaizdinius tyrimus stebint ligos eigą?
