Hemorojaus gydymas, simptomai, priežastys ir profilaktika

Hemorojus – tai būklė, kai išangės ar tiesiosios žarnos venos padidėja ir išbrinksta. Ši problema dažnai sukelia diskomfortą: jautrumą, skausmą, niežėjimą arba kraujavimą tuštinantis. Nors su hemorojais gimstame visi, jie įprastai nekelia jokių rūpesčių, kol nepradeda ryškiai didėti.

Kiek paplitęs hemorojus

Su hemorojumi susiduria daugelis – manoma, kad įvairūs šios ligos požymiai pasireiškia maždaug kas dvidešimtam suaugusiajam. Su amžiumi hemorojus tampa vis dažnesnis – vyresniems nei 50 metų ši problema pasitaiko daugiau kaip pusei žmonių.

Kas gali susirgti hemorojumi

Simptomai gali pasireikšti bet kam, nepriklausomai nuo amžiaus. Dažniausiai hemorojus vystosi palaipsniui, tad vaikams ši būklė pasitaiko itin retai. Pagrindiniai rizikos veiksniai:

Antsvoris ar nutukimas.
Nėštumas.
Skaidulų stokojanti mityba.
Lėtiniai vidurių užkietėjimai ar viduriavimai.
Nuolatinis sunkių daiktų kėlimas.
Dažnas ir ilgas sėdėjimas ant tualeto.
Stiprus stanginimasis tuštinantis.

Hemorojų tipai

Šios būklės rūšis priklauso nuo to, kur tiksliai uždegiminis venų išsiplėtimas atsiranda:

Susiję įrašai

Išorinis hemorojus. Padidėjusios venos būna po išange esančia oda. Tokiu atveju dažnai jaučiamas niežėjimas ar skausmas, gali pasirodyti kraujo. Kai kada kraujas sukreša ir suformuoja darinį – tai gali būti itin jautru.
Vidinis hemorojus. Uždegiminės venos gleivių sluoksnyje susidaro tiesiosios žarnos viduje. Tokie hemorojai dažnai nesukelia skausmo, bet pasireiškia kraujavimu iš išangės.
Prolabavęs hemorojus. Tiek vidinis, tiek išorinis hemorojus gali iškristi ar išsprūsti už išangės ribų. Tokie hemorojai gali kelti skausmą, varginti kraujavimu, o kartais būna jaučiamas tarsi iššokęs mazgas, kurį galima švelniai įstumti atgal.

Panašūs simptomai ir galimos priežastys

Hemorojus ir išangės įtrūkimai dažnai painiojami, nes simptomai – niežulys, deginimas, kraujavimas, jautrumas – yra panašūs. Tačiau hemorojus susiformuoja dėl išsiplėtusių venų, o įtrūkimai yra nedidelės žaizdelės išangės gleivinėje. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti priežastį, kartais reikalingi papildomi tyrimai.

Kas lemia hemorojaus atsiradimą

Pagrindinė hemorojaus išsivystymo priežastis – padidėjusi spaudimas išangės ir tiesiosios žarnos venoms. Taip dažnai atsitinka dėl:

Padidėjusio spaudimo dubens srityje, pavyzdžiui, dėl svorio prieaugio ar nėštumo.
Labai stipraus stanginimosi tuštinantis, kai kankina užkietėję viduriai.
Dažno sunkių daiktų kėlimo ar intensyvaus fizinio krūvio.

Panašiai kaip ir kitose kūno vietose išvešėjusios venos, hemorojus atsiranda, kai spaudimas trikdo jų kraujotaką ir ima didėti uždegimas.

Ligos simptomai

Daugelis žmonių net nežino, kad turi vidinį hemorojų – šis tipas retais atvejais sukelia skausmą, nebent jis išsiveržia už išangės ribų (prolabuoja). Dažniausias simptomas – kraujavimas: kraujo pėdsakai ant tualetinio popieriaus, išmatose ar tualete.

Išorinis hemorojus dažnai pasireiškia:

Niežėjimu išangės srityje.
Pasirodžiusiais jautriais, dažnai skausmingais guzeliais šalia išangės.
Skausmu ar spaudimu, ypač sėdint.
Kraujavimu iš išangės.

Prolabavęs hemorojus kartais jaučiamas tarsi iškilęs mazgas, kurį galima švelniai įstumti atgal.

Kitos ligos, kurios sukelia panašius simptomus

Hemorojui būdingi požymiai gali būti ir kitų virškinamojo trakto ligų simptomas – kai kurios iš jų yra rimtos. Prieš diagnozuojant hemorojų būtina atmesti šias ligas:

Gaubtinės žarnos naviką.
Krono ligą.
Opinį kolitą.

Hemorojaus nustatymas

Diagnozė paprastai nustatoma įvertinus simptomus ir atlikus išsamų apžiūrą. Gydytojas gali atlikti:

Skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą – apžiūrėti venų būklę, įvedant į tiesiąją žarną pirštą su pirštine.
Anoskopiją – trumpu vamzdeliu su apšvietimu apžiūrėti tiesiosios žarnos ir išangės gleivinę.
Sigmoidoskopiją – vamzdeliu su kamera apžiūrėti apatinę storojo žarnyno ir tiesiosios žarnos dalį.

Visi šie tyrimai gali būti nemalonūs, tačiau paprastai nesukelia stipraus diskomforto ir atliekami ambulatoriškai.

Kartais, jei reikia, atliekama ir kolonoskopija – tyrimas leidžia tiksliau įvertinti žarnos būklę ir pašalinti rimtesnių ligų tikimybę.

Galimos komplikacijos

Hemorojus retai sukelia pavojingų sveikatai pasekmių, tačiau kartais gali pasireikšti:

Kraujavimas, dėl kurio vystosi mažakraujystė.
Kraujo krešuliai išoriniame hemorojiniame mazge.
Infekcija uždegiminiuose audiniuose.
Odos ataugos (oda aplink išangę lieka išsipūtusi net ir po uždegimo).
Užspaustas (stranguliuotas) prolabavęs hemorojus, kai kraujotaka mazge visiškai sustoja.

Kaip padėti sau namuose

Dažnai hemorojus praeina savaime, o simptomai palengvėja per keletą dienų ar iki savaitės. Pagalba sau apima:

Specializuotų kremų su lidokainu, hamameliu ar hidrokortizonu naudojimą.
Pakankamą skysčių vartojimą – gerkite daugiau vandens.
Maisto raciono papildymą skaidulomis (siekti, kad per dieną gautumėte bent 20–35 gramus skaidulų).
Šiltos sėdimos vonios – 10–20 minučių kasdien padeda mažinti nemalonius pojūčius.
Vartoti vidurius minkštinančius preparatus.
Nuo skausmo ir uždegimo – nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
Švelniai valykite išangės sritį drėgnomis servetėlėmis ar popieriumi su losjonu, bet nelaikykite jų kanalizacijoje – mesti reikėtų tik į šiukšliadėžę.

Medicininis gydymas

Jei jūsų būklė nekinta ar stiprėja, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Priklausomai nuo situacijos skiriamas:

Hemorojaus užveržimas guminėmis juostomis – taip užspaudžiama kraujotaka ir mazgas pasišalina po kelių dienų.
Elektrokoaguliacija – kraujotaka uždaroma elektriniu impulsu.
Infraraudonųjų spindulių gydymas – šiluminis poveikis naikina hemorojaus mazgą.
Skleroterapija – hemorojaus mazgas injekcijos būdu suardomas cheminiu tirpalu.

Sudėtingesniais atvejais taikomos chirurginės operacijos:

Hemoroidektomija – pašalinami dideli išoriniai arba prolabavę mazgai.
Hemorojaus stapravimas – specialus prietaisas pašalina ar įstumia hemorojų į vietą ir ten fiksuoja.

Kaip išvengti hemorojaus

Su amžiumi hemorojus dažnėja, tačiau jį galima atitolinti arba išvengti laikantis šių paprastų įpročių:

Nesėdėkite ilgai ant tualeto, neskubinkite proceso ir nestanginkitės pernelyg stipriai.
Tuštinkitės vos pajutę norą – nedelsti.
Rūpinkitės, kad suvartotumėte pakankamai skysčių.
Valgykite daugiau skaidulingo maisto – vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų produktų. Moterys turėtų gauti bent 25 gramus skaidulų per dieną, vyrai – apie 35 gramus.
Būkite fiziškai aktyvūs – judėjimas padeda žarnyno veiklai.
Laxatyvai ar klizmos – tik pagal gydytojo nurodymus, nes per dažnas jų vartojimas gali pakenkti žarnyno funkcijai.

Ligos eiga ir prognozė

Daugumoje atvejų simptomai palengvėja ar visiškai praeina per savaitę, ypač jei laikotės rekomendacijų namuose. Jeigu simptomai sunkūs ar užsitęsė, gali būti reikalingas gydytojo įsikišimas ar net chirurginė intervencija.