Lėtinis hepatitas C gali sukelti rimtų pasekmių, iš kurių viena svarbiausių – kepenų surandėjimas (cirozė). Kuo anksčiau nustatoma infekcija ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė sumažinti ilgalaikio kepenų pažeidimo riziką.
Kas yra hepatitas C ir kodėl jis svarbus?
Hepatitas C – tai kepenų liga, kurią sukelia hepatito C virusas (HCV). Užsikrėtus virusu, kepenyse vystosi uždegimas. Laikui bėgant jis gali sutrikdyti normalų kepenų darbą, nes kepenys atsakingos už daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitą, baltymų gamybą ir toksinų šalinimą.
HCV infekcija gali būti:
- ūminė – paprastai trunka iki 6 mėnesių;
- lėtinė – kai virusas organizme išlieka ilgiau, o uždegimas tęsiasi metų metus.
Pagal dabartines medicinos žinias, būtent lėtinis hepatitas C yra susijęs su didesne kepenų surandėjimo, kepenų funkcijos blogėjimo ir kepenų vėžio rizika.
Kaip hepatitas C susijęs su ciroze?
Cirozė – tai ilgalaikio kepenų pažeidimo pasekmė, kai normalus kepenų audinys palaipsniui pakeičiamas randiniu audiniu. Moksliniai duomenys rodo, kad daliai užsikrėtusiųjų per 10–20 metų gali išsivystyti cirozė, tačiau rizika labai priklauso nuo individualių veiksnių ir gyvenimo būdo.
Medicinos praktikoje pastebima, kad atsisakymas alkoholio arba reikšmingas jo ribojimas gali sumažinti cirozės tikimybę žmonėms, gyvenantiems su lėtiniu hepatitu C.
Kas turi didesnę cirozės riziką?
Cirozės išsivystymo tikimybę gali didinti keli veiksniai, įskaitant:
- alkoholio vartojimą;
- užsikrėtimą HCV kartu su kitu virusu (pavyzdžiui, hepatito B virusu ar ŽIV);
- padidėjusį geležies kiekį kraujyje.
Cirozė gali būti:
- kompensuota – kai, nepaisant randėjimo ir sumažėjusio kepenų pajėgumo, organizmas dar geba „kompensuoti“ ir bendra būklė kurį laiką išlieka stabili;
- dekompensuota – kai kepenų funkcijos ima ryškiai silpti ir atsiranda komplikacijų.
Kaip atpažinti, kad galėjo išsivystyti cirozė?
Daug žmonių ilgą laiką nejaučia aiškių simptomų, ypač ankstesnėse stadijose. Dažniau požymiai išryškėja tada, kai kepenų pažeidimas tampa pažengęs.
Laikui bėgant gali pasireikšti:
- apetito sumažėjimas;
- greitesnis mėlynių atsiradimas;
- nuovargis;
- odos niežėjimas;
- pykinimas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- tamsesnis nei įprasta šlapimas arba išmatos;
- kraujo vėmimas;
- odos ir akių pageltimas (gelta).
Kaip nustatoma cirozė?
Kai kuriais atvejais pažengusią kepenų ligą gydytojas gali įtarti remdamasis apžiūra ir laboratorinių tyrimų rezultatais. Vertinant kepenų būklę dažnai tiriami rodikliai, susiję su kepenų gebėjimu gaminti baltymus ir apdoroti medžiagas, taip pat kraujo krešėjimu.
Gali būti atliekami šie kraujo tyrimai:
- albumino kiekis;
- bilirubino kiekis;
- kraujo krešėjimo rodikliai.
Kepenų struktūrai ir pakitimams įvertinti taip pat gali būti rekomenduojami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui:
- ultragarsinis tyrimas;
- elastografija (kepenų standumo įvertinimas);
- magnetinio rezonanso tyrimas;
- kompiuterinė tomografija.
Kai reikia patvirtinti diagnozę, kartais atliekama kepenų biopsija: per nedidelį pjūvį pilvo srityje plona adata paimamas mažas kepenų audinio mėginys ir ištiriamas mikroskopu.
Kokios komplikacijos gali atsirasti?
Esant cirozei, kepenų audinio atsistatymo galimybės yra ribotos. Randėjimas gali pakeisti kraujo tekėjimą per kepenis ir didinti spaudimą vartų venų sistemoje (tai vadinama vartų hipertenzija).
Vartų hipertenzijos pasekmės
- skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (ascitas), kuris gali komplikuotis sunkia infekcija – bakteriniu peritonitu;
- kojų tinimas (edema);
- blužnies padidėjimas;
- išsiplėtusios stemplės ar skrandžio venos, kurios gali kraujuoti ir kelti grėsmę gyvybei.
Kitos galimos cirozės komplikacijos
- mažakraujystė;
- kaulų ligos;
- cukrinis diabetas;
- dantenų uždegiminė liga (periodontitas);
- inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumas (hepatorenalinis sindromas);
- kepenų vėžys;
- nepakankama mityba;
- toksinių medžiagų poveikis smegenims (kepeninė encefalopatija), sunkiais atvejais galinti progresuoti iki komos.
Taip pat cirozė gali keisti tai, kaip organizmas skaido kai kuriuos vaistus, todėl gydymas ir vaistų dozės turi būti parenkami ypač atsargiai.
Kaip gydoma cirozė, susijusi su hepatitu C?
Ankstesnėse stadijose hepatito C gydymas šiuolaikiniais antivirusiniais vaistais gali pristabdyti kepenų ligos progresavimą ir sumažinti kepenų nepakankamumo riziką. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad viruso kontrolė ar jo pašalinimas iš organizmo yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant apsaugoti kepenis.
Pažengusios cirozės atvejais dėl komplikacijų kai kurie vaistai gali būti netinkami ar reikalauti itin atidaus parinkimo. Kai cirozė tampa labai sunki ir kepenų funkcija nebeatkuriama, kepenų transplantacija laikoma efektyviausiu gydymo būdu.
Kokia prognozė sergant hepatitu C ir ciroze?
Žmonės, kuriems cirozė nustatoma anksti ir kurie yra nuosekliai stebimi bei gydomi, gali gyventi ilgai. Didele dalimi prognozę lemia tai, ar pavyksta laiku gydyti hepatitą C, koreguoti rizikos veiksnius ir anksti atpažinti komplikacijas.
Jei yra lėtinio hepatito C rizika ar jau nustatyta infekcija, verta aptarti gydymo galimybes su gydytoju, kuris specializuojasi virškinimo sistemos ar kepenų ligose, ir susitarti dėl reguliarios būklės stebėsenos. Negydoma cirozė gali progresuoti iki kepenų nepakankamumo.
