Herpetiforminis dermatitas: simptomai, gydymas ir celiakija

Dermatitas herpetiformis – ilgalaikė odos liga, pasireiškianti niežtinčių spuogelių ar pūslelių grupėmis, atsirandančiomis dėl jautrumo gliutenui. Šis baltymas gausiai aptinkamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose, tad ligos priežastis slypi organizmo autoimuninėje reakcijoje į šiuos maisto produktus.

Kas yra dermatitas herpetiformis?

Dermatitas herpetiformis – tai lėtinė (tęstinė) odos būklė, kurios metu ant odos atsiranda stipriai niežtintys, pleiskanoti spuogeliai bei pūslelės. Dažniausiai pasitaiko žmonėms, sergantiems celiakija, tačiau celiakijos simptomai nebūtinai būna išreikšti – kai kurie gali jausti tik odos pažeidimus, be virškinimo trakto problemų. Dėl šios priežasties ši liga dažnai vadinama „celiakijos odos forma“ arba „gliuteno bėrimu“.

Dažnai vartojami pavadinimai taip pat: Duhringo liga, celiakijos bėrimas, gliuteno bėrimas.

Kuo dermatitas herpetiformis nesusijęs su herpes virusu?

Nors pavadinime yra žodis „herpetiformis“, ši liga nėra sukelta herpes viruso. „Dermatitas“ reiškia odos uždegimą, o „herpetiformis“ – apibūdina pūsleles, kurios savo išvaizda primena herpeso bėrimą, tačiau nėra susijusios su pačiu virusu.

Kas dažniausiai serga dermatitu herpetiformis?

Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau serga 30-40 metų amžiaus žmonės. Taip pat didesnė rizika, jei:

Susiję įrašai

Turite celiakiją ar pirmojo laipsnio giminaičių, sergančių dermatitu herpetiformis ar celiakija.
Šeimoje dažnai pasitaiko autoimuninių ligų, tokių kaip anemija, skydliaukės sutrikimai, vitiligo, 1 tipo diabetas, alopecija ar Addisono liga.
Esate vyras (tačiau moterys taip pat serga).
Esate šiaurės Europos kilmės.

Vaikams, juodaodžiams ar Azijos, Afrikos kilmės žmonėms ši liga pasitaiko retai.

Kaip dažnai pasitaiko dermatitas herpetiformis?

Dermatitas herpetiformis diagnozuojamas maždaug 10–25 % žmonių, kuriems nustatyta celiakija.

Dermatito herpetiformis simptomai

Odos pokyčiai: Niežtintys, kartais deginantys spuogeliai ar pūslelės, dažnai sudarančios bėrimo sritis. Šios vietos gali būti raudonos, violetinės ar tamsesnės nei natūrali odos spalva. Kartais ant jų išsivysto pūslelės (apvalūs, skysčio pripildyti iškilimai), panašios į herpeso bėrimą.
Dantų pažeidimai: Gali būti pažeista dantų emalė: stebimas dantų duobėjimas, spalvos pokyčiai ar horizontalios vagelės. Labai retai atsiranda ir burnos žaizdelės.
Virškinimo trakto simptomai: Dažniausiai šią ligą turintys žmonės jautrūs gliutenui ir serga celiakija. Gali pasireikšti pilvo pūtimas, spazmai, viduriavimas, užkietėjimas ar pilvo skausmai, nors šių požymių gali ir nebūti.

Kur dažniausiai atsiranda odos pažeidimai?

Kelius.
Alkūnes.
Sėdmenis.
Plaukų augimo liniją, galvos odą.

Dermatitas herpetiformis pats savaime plaukų slinkimo nesukelia, tačiau esant celiakijai, plaukų slinkimas gali būti.

Deramatito herpetiformis priežastys

Ši liga vystosi dėl autoimuninės organizmo reakcijos į gliuteną. Suvalgius gliuteno turinčių produktų, imuninė sistema ima gaminti imunoglobulino A (IgA) antikūnus, kurie kaupiasi odoje, sukeldami niežtinčius bėrimus ir pūsleles.

Autoimuninės ligos dažnai pasitaiko šeimose – jei pirmos eilės giminaitis serga dermatitu herpetiformis ar celiakija, rizika susirgti didėja. Dažniausiai aptinkami genetiniai žymenys – HLA-DQ2 ir HLA-DQ8.

Liga nėra užkrečiama – jos priežastis yra padidėjęs organizmo jautrumas gliutenui.

Kaip atpažįstamas dermatitas herpetiformis?

Svarbiausia – odos apžiūra. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami papildomi tyrimai:

Odos biopsija: Paimamas nedidelis odos mėginys, kuris ištiriamas mikroskopu, ieškant būdingų ligos pokyčių.
Kraujo tyrimai: Ieškoma antikūnų, dažnai pasitaikančių sergant celiakija – antiendomiziaus ir audinių transgliutaminazės. Teigiami šie rodikliai ir odos biopsijos rezultatai paprastai reiškia celiakijos diagnozę. Kai kuriais atvejais reikalinga ir žarnyno gleivinės biopsija.

Tyrimų rezultatai padeda atskirti šią ligą nuo kitų odos sutrikimų, pavyzdžiui, atopinio dermatito, niežų, papulinės dilgėlinės ar herpeso.

Dažniausi klausimai, kuriuos gydytojas gali užduoti, apima:

Ar pastebite niežtinčius spuogelius ar pūsleles? Kokiose kūno vietose jie yra?
Ar sergate celiakija? Ar kiti jūsų šeimos nariai ja serga?
Ar turite dantų emalio pažeidimų?
Ar jaučiate virškinimo trakto veiklos sutrikimų?
Ar jau kreipėtės į dermatologą?

Ar dermatitas herpetiformis gali būti painiojamas su kitomis ligomis?

Taip, ši liga kartais būna supainiojama su herpesu, egzema, niežais ar papuline dilgėline. Tikslią diagnozę gali nustatyti specialistai pagal tyrimų rezultatus.

Ar žmonės, sergantys dermatitu herpetiformis, dažniau suserga kitomis ligomis?

Ši būklė susijusi su didesne rizika susirgti kitais autoimuniniais sutrikimais, pavyzdžiui, skydliaukės ligomis, žalinga anemija, cukriniu diabetu, Addisono liga, vitiligo ar net plonosios žarnos limfoma.

Ar dermatitas herpetiformis visada reiškia, kad žmogus serga celiakija?

Ne. Nors labai dažnai šias ligas lydi, ne visi, turintys dermatitą herpetiformis, serga celiakija. Jei celiakijos nėra, laikytis griežto dietos apribojimo nereikia. Tačiau sergantiesiems abiem ligomis būtina atsisakyti visų gliuteną turinčių produktų.

Dermatito herpetiformis valdymas ir gydymas

Pagrindinis ligos gydymo būdas – griežta dieta be gliuteno. Taip pat gydytojas gali paskirti specialių vaistų, dažniausiai – antibiotiką dapsoną. Dapsonas veiksmingai mažina niežulį – dažnai palengvėjimas juntamas per kelias valandas ar dienas. Jei jis neefektyvus, gali būti parinkti kiti vaistai, pavyzdžiui, sulfapiridinas ar sulfasalazinas.

Dapsoną paprastai reikia vartoti nuo vienerių iki dvejų metų, kad bėrimai ir pūslelės neatsinaujintų.

Kaip dieta be gliuteno padeda valdyti ligą?

Mažėja medikamentų poreikis odos būklės kontrolei.
Sumenksta rizika išsivystyti kitoms autoimuninėms ligoms.
Mažėja tikimybė išsivystyti žarnyno limfomai.
Pagerėja žarnyno veikla ir maistinių medžiagų pasisavinimas, stiprėja kaulai.

Glitimas verčia imuninę sistemą atakuoti odą, todėl jį pašalinus – simptomai išnyksta. Pagrindiniai produktai, kurių rekomenduojama atsisakyti, yra miežiai, ruginė ir kvietinė duona, pyragai, krekeriai, pusryčių dribsniai bei makaronai. Viso dietos poveikio galima sulaukti tik po kelių mėnesių, todėl prireikus rekomenduojama pasitarti su mitybos specialistu.

Ar yra veiksmingų namų priemonių?

Išskyrus gliuteno atsisakymą, nėra namuose naudojamų preparatų, galinčių sumažinti šios ligos simptomus. Drėkikliai ar kitos priemonės, kurios padeda kitų tipų dermatitui, čia nėra veiksmingos. Netinkama naudoti ir namines priemones, pavyzdžiui, obuolių actą – jos gali dar labiau sudirginti odą.

Kaip greitai pagerėja savijauta pradėjus gydymą?

Vaistai gali sumažinti niežėjimą jau per pirmąsias 48 valandas. Oda pilnai nurimsta per kelias dienas ar savaites, nors kai kada išbertos vietos savaime išnyksta. Po bėrimų gali likti rudos arba blyškios dėmės.

Prevencija

Dermatito herpetiformis išvengti specialių priemonių nėra. Tik sumažinti riziką atsinaujinti simptomams galima laikantis dietos be gliuteno.

Gydymo prognozė ir gyvenimas su liga

Ši būklė neturi visiško išgydymo – simptomai gali periodiškai išnykti ir vėl grįžti. Apie 12 % sergančiųjų gali tikėtis spontaninio ilgalaikio pagerėjimo – remisijos. Net ir tada rekomenduojama ir toliau vengti gliuteno, kad simptomai neatsinaujintų.

Dermatitas herpetiformis pavojingas gyvybei nėra ir organizmo sistemų nepažeidžia, tačiau stiprus niežulys arba deginantis pojūtis stipriai pablogina gyvenimo kokybę. Svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ypač vos pajutus pirmuosius odos simptomus.

Kada verčiau pasitarti su specialistais?

Odos ligų gydymui rekomenduojama kreiptis į dermatologą. Jei nustatyta celiakija, verta pasitarti ir su dietologu ar mitybos specialistu, kad lengviau būtų laikytis tinkamo maitinimosi plano.