Hiperosmolinė hiperglikeminė būsena (HHS) yra pavojinga sveikatai diabetikų komplikacija, dažniausiai pasireiškianti sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Šią būseną sukelia ilgą laiką pernelyg aukštas gliukozės kiekis kraujyje, dėl kurio organizmas netenka daug skysčių, sutrinka sąmonė ir kyla rimtas pavojus gyvybei.
HHS ir DKA skirtumai
Diabetinė ketoacidozė (DKA) ir hiperosmolinė hiperglikeminė būsena (HHS) yra abi sunkios cukrinio diabeto komplikacijos, tačiau jos iš esmės skiriasi. DKA dažniausiai ištinka sergančiuosius 1 tipo diabetu, kai organizmas visiškai arba beveik visiškai nebegamina insulino. Tuomet pradeda intensyviai skaidyti riebalus, o susidarę ketonai rūgština kraują. Tai pavojinga būklė, galinti baigtis net mirtimi.
Tuo tarpu HHS dažniau nustatoma vyresnio amžiaus, 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Neišvengiamai padidėja ir kraujo osmosinis slėgis, dėl kurio organizmas netenka daug skysčių, kraujas tampa neįprastai tirštas. Skirtingai nei DKA atveju, sergant HHS ketonų kiekis būna nežymus arba jų visai nėra, nes insulino kiekio dar pakanka, kad juos sulaikytų. Dažnai HHS išprovokuoja papildomi veiksniai, tokie kaip infekcija.
Dažniausiai pasitaikantys skirtumai tarp HHS ir DKA
- Sergančiųjų profilis: DKA labiau būdinga 1 tipo diabetui, HHS – 2 tipo diabetui.
- Būklės vystymosi laikas: DKA išsivysto greitai – per 24 valandas, HHS progresuoja kelias dienas ar net savaites.
- Kraujyje esančios gliukozės kiekis: DKA dažniausiai viršija 250 mg/dL, HHS – daugiau nei 600 mg/dL.
- Ketonų šlapime ar kraujyje: DKA – randama, HHS – žymių nerandama.
- Kraujo rūgštumas (pH): DKA – 7,3 arba mažiau, HHS – aukštesnis nei 7,3.
- Mirties rizika: DKA – 1–8 %, HHS – 10–20 %.
HHS paplitimas
Nors tikslus šios komplikacijos paplitimo mastas nėra žinomas, manoma, kad HHS yra gerokai retesnė nei kitos diabeto komplikacijos ir sudaro tik apie 1 % hospitalizacijos dėl diabeto atvejų.
Hiperosmolinės hiperglikeminės būsenos simptomai
- Labai aukštas gliukozės kiekis kraujyje (daugiau nei 33 mmol/l arba 600 mg/dL)
- Psichikos pokyčiai: sumišimas, kliedesiai, haliucinacijos
- Netekus sąmonės
- Išsausėjusi burna, stiprus troškulys
- Dažnas šlapinimasis
- Susilpnėjusi ar išnykusi rega
- Silpnumas ar paralyžius (gali būti stipresnis vienoje kūno pusėje)
HHS atsiradimo priežastys
Gydant diabetą tinkamai, HHS išsivystymo rizika išlieka mažesnė. Tačiau ši komplikacija dažnai išprovokuojama tada, kai gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką išlieka labai aukštas, organizmas netenka daug skysčių, o kraujas – ypač tirštėja. Priežastimi gali tapti neprižiūrimas, netinkamai gydomas diabetas, taip pat kiti veiksniai, tokie kaip sunki infekcija ar staigios širdies bei kraujagyslių ligos.
Dažniausi HHS provokatoriai
- Infekcijos: Dažniausiai HHS sukelia plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcijos ar sepsis – šie atvejai sudaro iki 60% visų atvejų.
- Nutrauktas gydymas: Jeigu nutraukiami ar praleidžiami vaistai nuo diabeto, itin padidėja HHS rizika. Tokia priežastis būdinga maždaug penktadaliui atvejų.
- Medikamentai: Kai kurių vaistų, pvz., kortikosteroidų ar diuretikų, vartojimas gali pakeisti angliavandenių apykaitą ir išprovokuoti būseną.
- Širdies ir kraujagyslių sutrikimai: Staigios būklės, kaip insultas, miokardo infarktas ar plaučių embolija, dažnai sukelia stiprų organizmo stresą ir lemia gliukozės šuolius.
Esant ilgai padidėjusiam cukraus kiekiui, inkstai stengiasi perteklinę gliukozę išskirti per šlapimą, kartu pašalindami ir daug gyvybiškai svarbių skysčių. Tai sukelia dehidrataciją, o kraujyje padidėja osmosinis slėgis – išsivysto HHS.
Kas turi didžiausią riziką susirgti HHS?
HHS ypač dažnai pasireiškia vyresniems nei 65 metų suaugusiesiems, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Mažą riziką išlaiko tie, kurie atidžiai stebi ir kontroliuoja savo ligą. Tačiau riziką padidina:
- Netinkamai gydomas ar nekontroliuojamas diabetas
- Vyresnis nei 65 metų amžius
- Kitos gretutinės ligos – infekcijos, širdies ar kitos rimtos sveikatos problemos
Galimos komplikacijos
- Priepuoliai
- Koma
- Organų veiklos nepakankamumas
- Net mirtis (apie 10–20% neišgyvena)
Diagnostika
Kilus įtarimui dėl HHS, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba ligoninę. Vertinant būklę, atliekami kraujo tyrimai – nustatomi gliukozės, elektrolitų kiekiai, įvertinama kraujo pH. HHS rodo daug didesnis nei įprasta cukraus lygis (daugiau nei 600 mg/dL) be ketonų požymių.
Gydymo principai
HHS gydomas tik stacionare. Pirmiausia intraveniniu būdu suleidžiami skysčiai, siekiant atkurti skysčių ir elektrolitų balansą. Vėliau pradedamas insulino leidimas, kad sumažėtų gliukozės kiekis kraujyje, taip pat gydomos pagrindinės ligos (pvz., infekcijos). Dažnai pacientą reikia stebėti ligoninėje mažiausiai parą dėl galimų komplikacijų.
Galimos gydymo komplikacijos
Pagrindinis pavojus gydant HHS – per greitai sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tokiu atveju kyla grėsmė smegenų edeimai, todėl gydytojai gliukozę mažina palaipsniui, atidžiai stebėdami pacientą.
Kaip apsisaugoti nuo HHS?
- Nuolat sekti gliukozės kiekį kraujyje ir stengtis laikytis nurodytų ribų
- Tinkamai ir laiku vartoti paskirtus vaistus ar insuliną
- Reguliariai lankytis pas gydytoją, ypatingai jei diabetą sunku valdyti
- Laikytis sveikos mitybos principų
- Ligos metu daugiau ilsėtis ir dažniau matuoti cukrų
- Žinoti HHS simptomus ir nedelsti kreiptis pagalbos jiems pasireiškus
Ligos prognozė
Kaip greitai buvo pradėtas gydymas, paciento amžius ir bendra sveikatos būklė dažnai lemia HHS baigtį. Iki penktadalio susirgusiųjų neišgyvena, o prasidėjus komai ir/arba labai stipriai sumažėjus kraujo spaudimui tikimybė pasveikti dar sumažėja.
Gyvenimas po HHS
Persirgus HHS labai svarbi tolimesnė priežiūra ir ligos kontrolė. Būtina reguliariai konsultuotis su gydytojais, laikytis mitybos ir gydymo režimo, stebėti gliukozės kiekį. Taip galima sumažinti riziką, kad pavojinga būklė pasikartos ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
