Hipertiroidizmas (padidėjusi skydliaukės veikla): simptomai ir gydymas

Skydliaukės hormonų balansas atlieka svarbų vaidmenį mūsų organizmo veikloje. Vienas dažnų jo sutrikimų – hipertirozė, dar žinoma kaip padidėjusi skydliaukės veikla. Ši būklė išsivysto, kai skydliaukė pradeda gaminti bei išskirti per didelį kiekį hormonų, o tai iš esmės pagreitina daugelį organizmo procesų ir dažnai sukelia įvairių nemalonių simptomų.

Kas yra hipertirozė?

Hipertirozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia organizmui. Pagrindiniai skydliaukės hormonai – tai trijodtironinas (T3), tiroksinas (T4) bei skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH). Pernelyg didelis šių hormonų kiekis „užveda” medžiagų apykaitą: žmogus gali pasijusti išsiblaškęs, prarasti svorį, atsiranda nemalonių pokyčių širdies, žarnyno ir netgi odos veikloje.

Kiek dažna ši būklė?

Hipertirozė laikoma gana reta liga – ją turi vos apie 1,3% žmonių. Tačiau jei atsirado simptomų, būtinai verta pasitarti su gydytoju, nes ankstyvas gydymas padės išvengti komplikacijų.

Hipertirozės simptomai

Ligos požymiai gali išryškėti staiga arba formuotis ilgą laiką, o simptomų intensyvumas priklauso nuo individualių organizmo savybių ar hipertirozės priežasties.

Susiję įrašai

Širdies padažnėjimas (tachikardija) ir permušimai
Pakilęs kraujospūdis
Drebančios rankos, drebėjimas visame kūne
Padidėjęs dirglumas, nerimas, jautrumas
Netikėtas kūno svorio kritimas, nors apetitas nemažėja – kartais net didėja
Viduriavimas, dažnesnis tuštinimasis
Gausus prakaitavimas ir karščiavimo pojūtis, jautrumas šilumai
Plaukų slinkimas arba trapūs, ploni plaukai
Miego sutrikimai
Menstruacijų ciklo pakitimai: retos ar visai dingstančios menstruacijos
Kaklo padidėjimas, vadinamas gūžiu
Akys gali patinti ar išsipūsti – tai rodo akių pažeidimą, vadinamą skydliaukės akių liga

Nors kai kuriems žmonėms pasireiškia tik dalis šių požymių, svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus kūno ar nuotaikos pokyčius ir, kilus įtarimams, kreiptis į specialistus.

Kas sukelia hipertirozę?

Padidėjusią skydliaukės veiklą gali sukelti skirtingos priežastys. Svarbu nustatyti kilmę, nes tai lemia gydymo pasirinkimą.

Greivso liga – tai autoimuninė būklė, kai organizmo imuninė sistema per klaidą aktyvina skydliaukę. Ši priežastis yra dažniausia. Rizika didėja, jei šeimoje buvo skydliaukės sutrikimų ar kitų autoimuninių ligų.
Skydliaukės mazgai – tai nedideli dariniai skydliaukėje, kurie kartais pradeda gaminti per daug hormonų. Taip vadinamas toksinis mazginis gūžys (TMNG). Dažniausiai šie mazgai nėra piktybiniai.
Tireoiditas – skydliaukės uždegimas, galintis trumpam išprovokuoti hipertirozę. Vėliau, kai uždegimas praeina, skydliaukė gali net imti gaminti per mažai hormonų – išsivysto hipotirozė.
Per didelis jodo kiekis – gausus jodo vartojimas su maistu, papildais ar tam tikrais vaistais gali paskatinti skydliaukę dirbti per aktyviai.
Hipofizės dariniai – labai retas atvejis, kai priežastis slypi smegenų liaukoje (hipofizėje): joje išsivysčiusios gerybinės naviko ląstelės pradeda gaminti per daug TSH, o tai „priverčia” skydliaukę per daug veikti.

Rizikos veiksniai, skatinantys hipertirozę

Genetinės prielaidos: šeimos istorija, ypač jei artimieji sirgo skydliaukės ar autoimuninėmis ligomis
Rūkymas
Nėštumas – kai kurioms moterims po gimdymo vystosi vadinamasis pogimdyminis tireoiditas

Kaip nustatoma diagnozė?

Norint patvirtinti hipertirozę, gydytojas atliks keletą tyrimų bei apžiūrą.

Gydytojo apžiūra. Vertinama, ar nėra padidėjusios skydliaukės, išsausėjusios ar sudrėkusios odos, pakitusių širdies susitraukimų.
Kraujo tyrimai. Tiriama, ar T3 ir T4 kiekis kraujyje viršija normą – dažniausiai padidėję, o TSH sumažėjęs, nors pasitaiko ir išimčių.
Autoimuninių antikūnų tyrimas. Jei įtariama Greivso liga, atliekamas specifinių antikūnų tyrimas.
Vaizdiniai tyrimai. Kartais skiriamas radioaktyvaus jodo įsisavinimo testas (RAIU) arba skydliaukės echoskopija, siekiant suvokti, kas lemia hormonų perteklių.

Hipertirozės gydymo būdai

Tinkamiausias gydymas priklauso nuo konkrečių ligos priežasčių, simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir kitų sveikatos aspektų. Dažniausiai gali būti taikomi keli skirtingi būdai:

Antiskydliaukiniai vaistai

Methimazolas arba propiltiouracilas naudojami norint sustabdyti hormonų gamybą skydliaukėje. Įprastai pirmieji pokyčiai pajuntami per kelias dienas ar savaites, o hormonų lygis stabilizuojasi maždaug per 2–3 mėnesius. Šios priemonės tinka daugumai pirmą kartą susidūrusių su liga.

Radioaktyvaus jodo terapija

Šiuo metodu pacientas išgeria specialų radioaktyvaus jodo preparatą kapsulės ar tirpalo pavidalu. Jodas kaupiasi skydliaukės ląstelėse ir jas sunaikina, todėl organizmas pradeda gaminti normalų ar sumažintą kiekį hormonų. Dažniausiai po šios procedūros reikia visą gyvenimą vartoti tiroksino (dirbtinio skydliaukės hormono) preparatus.

Chirurginis gydymas

Kai kuriais atvejais, ypač jei kitos priemonės netinka, atliekama skydliaukės pašalinimo operacija. Po jos beveik visada vystosi hipotirozė, todėl būtina nuolat vartoti hormonų pakaitalus.

Beta adrenoblokatoriai

Šie vaistai nenaikina hormonų pertekliaus, tačiau padeda valdyti daugelį simptomų: širdies plakimą, drebėjimą, nerimą. Dažnai skiriami kaip papildoma priemonė prie kito gydymo.

Kiekvienas gydymo metodas turi savų stipriųjų pusių ir galimų rizikų. Pasikonsultuokite su jus gydančiu specialistu, aptarkite savo poreikius bei lūkesčius.

Ligos prognozė bei galimos komplikacijos

Pagydyti hipertirozę yra visiškai įmanoma ir dažniausiai – sėkminga. Tačiau kai kurie gydymo būdai reikalaus visą likusį gyvenimą vartoti hormonus. Labai svarbu laikytis gydytojų nurodymų – tik taip užtikrinamas stabilus sveikatos būklės palaikymas.

Nesigydant hipertirozės, ypač jei ją sukelia Greivso liga, galima susidurti su tokiomis komplikacijomis:

Prieširdžių virpėjimas (širdies ritmo sutrikimas)
Širdies nepakankamumas
Vaisingumo sutrikimai
Išeminis insultas
Osteoporozė
Skydliaukės krizė (vad. tirotoksinė krizė arba „skydliaukės audra“) – itin pavojinga būklė, kai per trumpą laiką į kraują išsiskiria didžiulis kiekis hormonų. Jai būdingi aukšta temperatūra, labai dažnas pulsas, sąmonės sutrikimai. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus kuriuos nors iš hipertirozės simptomų, rekomenduojama kuo greičiau pasitarti su šeimos ar skydliaukės ligų gydytoju. Jei diagnozė jau patvirtinta, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir sekite savo būklę – taip bus užtikrinta efektyvi ligos kontrolė.

Jei prasidėjo tokie požymiai kaip labai aukšta temperatūra, didžiulis širdies ritmas ar sąmonės sutrikimai, nedelsiant kreipkitės į skubią pagalbą.

Mityba ir gyvenimo būdas sergant hipertiroze

Peržvelgus mitybą, svarbiausia – nepadauginti jodo turinčio maisto. Perteklinis jodo kiekis gali stiprinti hipertirozės simptomus ar pailginti gydymo trukmę. Dietos pakeitimai ne visada išspręs problemą, todėl būtina vadovautis gydytojų patarimais.

Jei nurodoma vengti didelio jodo kiekio, stenkitės nevalgyti ar riboti šiuos produktus:

Jūros gėrybės: žuvis, krabai, krevetės, omarai, jūros dumbliai, sushi
Joduota druska
Pieno produktai: pienas, sūris
Kiaušinių tryniai
Algių papildai, jūrinių dumblių produktai

Patariama bet kokius didelius pokyčius maiste aptarti su gydytoju ar dietologu, kad mityba išliktų pilnavertė ir tinkama jūsų organizmui.

Gyvenimas su hipertiroze

Gydoma hipertirozė leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Nors gydymas kai kada būna ilgalaikis, tačiau nuolatinė gydytojo priežiūra ir sąmoningas požiūris į savo sveikatą – raktas į gerą savijautą. Svarbu atkreipti dėmesį į akivaizdžius organizmo pokyčius, laiku reaguoti bei lanksčiai prisitaikyti prie gydymo rekomendacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie hipertirozę

Ar sergant hipertiroze galima priaugti svorio?

Dažniau sergant hipertiroze stebimas svorio kritimas, nes pagreitėja medžiagų apykaita ir organizmas sunaudoja daugiau kalorijų. Tačiau kartais gali pasitaikyti ryškių pokyčių apetituose ir kūno masėje. Priešingai – sutrikus skydliaukės veiklai ir išsivysčius hipotirozei, svoris dažnai didėja.

Ar galima susirgti hipertiroze nėštumo metu?

Nėštumo pradžioje moters organizmas natūraliai pagamina kiek daugiau skydliaukės hormonų, tačiau jų perteklius gali turėti įtakos tiek mamai, tiek vaisiui. Nėštumo laikotarpiu hipertirozės simptomai dažnai pasidaro sunkiai atpažįstami, nes sutampa su kitais nėštumo pokyčiais. Jei kyla įtarimų, būtina stebėti hormonų rodiklius ir aptarti juos su gydytoju.

Kokio maisto turėčiau vengti sergant hipertiroze?

Hipertirozę galintys paaštrinti ar išprovokuoti produktai yra tie, kuriuose gausu jodo. Tai ypač aktualu įvedus gydytojo rekomenduotą jodo ribojimo dietą: