Širdies nepakankamumas atsiranda, kai širdies raumuo negali efektyviai pumpuoti kraujo, dėl to kraujas kaupiasi širdyje ir susidaro skysčių perteklius plaučiuose, sukeliantis dusulį. Paprastai širdies nepakankamumas apima kairįjį skilvelį, kuris yra pagrindinis širdies pompa. Tačiau jis taip pat gali paveikti ir dešinę širdies pusę. Širdies nepakankamumas gali būti pavojingas gyvybei, tačiau ankstyva diagnozė ir greitas gydymas gali prailginti pacientų gyvenimo kokybę.
Kiek yra širdies nepakankamumo tipų?
- Kairiojo skilvelio širdies nepakankamumas: Ši būklė paveikia kairįjį skilvelį, dažnai sukeldama skysčių kaupimąsi plaučiuose ir dusulį.
- Dešiniojo skilvelio širdies nepakankamumas: Ši būklė veikia dešinįjį skilvelį, sukeldama skysčių kaupimąsi pilve, kojose ir pėdose, kartu su minkštųjų audinių patinimu.
- Širdies nepakankamumas su sumažėjusia išstūmimo frakcija: Ši būklė atsiranda, kai kairysis skilvelis negali pakankamai susitraukti. Dėl to širdis negali pumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius.
- Širdies nepakankamumas su išsaugota išstūmimo frakcija: Šiuo atveju kairysis skilvelis sunkiai plečiasi širdies atsipalaidavimo fazės metu, todėl kraujas negali patekti į kairįjį skilvelį.
Kiek yra širdies nepakankamumo stadijų?
(Remiantis Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikacija)
- 1 klasės širdies nepakankamumas: Asimptominis
- 2 klasės širdies nepakankamumas: Pacientai gali atlikti kasdienes veiklas be sunkumų, tačiau fizinis krūvis sukelia nuovargį ir dusulį.
- 3 klasės širdies nepakankamumas: Kasdienes veiklas atlikti sunku.
- 4 klasės širdies nepakankamumas: Tai yra sunkiausia širdies nepakankamumo forma. Pacientai jaučia dusulį ramybėje.
Kokios yra širdies nepakankamumo priežastys?
- Jūsų širdis yra pažeista arba silpna, dėl to širdies ertmės plečiasi ir nesugeba pumpuoti pakankamai kraujo.
- Jūsų širdies skilveliai tampa standūs ir negali pakankamai užsipildyti krauju tarp širdies susitraukimų.
Kokie yra širdies nepakankamumo simptomai?
Širdies nepakankamumo simptomai gali pasireikšti staiga arba palaipsniui, šie simptomai gali apimti:
- Dusulys arba sunkumas kvėpuoti atliekant veiklas arba gulint.
- Nuovargis.
- Patinęs pilvas, kulkšnys, kojos ir pėdos.
- Greitas arba nereguliarus širdies plakimas.
- Žemas fizinio krūvio toleravimas.
- Švokštimas, nuolatinis kosulys su gleivėmis.
- Skysčių kaupimasis.
- Apetito praradimas.
- Pykinimas.
- Mažesnis budrumas.
- Konfuzija, sunkumai koncentruotis.
- Krūtinės skausmas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl širdies nepakankamumo simptomų?
Kreipkitės į gydytoją, jei jūsų simptomai pablogėja, atsiranda naujų simptomų arba per 2-3 dienas priaugate 2,3 kg ar daugiau. Tai gali būti ženklai, kad jūsų širdies liga blogėja.
Skambinkite 112 arba paprašykite kažko, kad nuvežtų jus į ligoninę, jei jaučiate stiprų krūtinės skausmą, silpnumą, sinkopę, nereguliarų širdies plakimą ir dusulį.
Kokie yra rizikos veiksniai, lemiantys širdies nepakankamumą?
- Amžius. Kuo vyresnis tampate, tuo didesnė rizika.
- Alkoholio vartojimas.
- Rūkymas.
- Sveikatos būklės, tokios kaip:
- Vaistai:
- Cukrinio diabeto vaistai, tokie kaip rosiglitazonas ir pioglitazonas, kai kuriais atvejais didina širdies nepakankamumo riziką.
- Nespecifiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAIDs)
- Tam tikri vėžio vaistai, kraujo ligos, hipertenzija, nereguliarus širdies plakimas, neurologinės ligos, psichinės sveikatos sutrikimai, plaučių ir šlapimo problemos, bei infekcijos.
Kokios yra širdies nepakankamumo komplikacijos?
- Inkstų nepakankamumas.
- Kepenų pažeidimas.
- Staigi širdies mirtis.
Kaip diagnozuojamas širdies nepakankamumas?
- Paciento medicininės istorijos tyrimas, siekiant nustatyti esamus rizikos veiksnius, tokius kaip hipertenzija, diabetas ir vainikinių arterijų liga.
- Fizinė apžiūra, siekiant nustatyti širdies murmėjimą, patinimą pilve arba kojose.
- Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar yra didesnis specifinių baltymų, žinomų kaip B tipo natriuretinio peptido (BNP) arba N-terminalinio pro-BNP (NT-proBNP), kiekis, kurį gamina širdis. Aukštas šių baltymų kiekis kraujyje rodo širdies nepakankamumą.
- Krūtinės CT arba rentgeno nuotrauka.
- Elektrokardiograma (EKG), skirta širdies ritmo ir elektrinės veiklos registravimui.
- Echokardiograma, skirta įvertinti širdies dydį, kaip gerai širdis pumpuoja kraują ir kaip gerai veikia širdies vožtuvai.
- Išstūmimo frakcija, matuojanti procentą kraujo, kurį širdis pumpuoja kiekvieno susitraukimo metu. Išstūmimo frakcija turėtų būti 50% arba didesnė.
- Fizinio krūvio testai.
- Kardio CT skenavimas.
- Kardio MRI skenavimas.
- Koronarinė angiograma, skirta nustatyti vainikinių arterijų užsikimšimo vietą.
- Miokardo biopsija, siekiant nustatyti širdies raumens ligos tipą.
Kaip gydomas širdies nepakankamumas?
Gyvenimo būdo pakeitimai ir vaistai
Gyvenimo būdo pakeitimai ir vaistai gali pagerinti jūsų simptomus. Gali prireikti vartoti kelių vaistų derinį, priklausomai nuo simptomų ir širdies nepakankamumo priežasčių. Gydytojas gali periodiškai koreguoti tinkamą dozę. Jei atsiranda širdies nepakankamumo simptomų paūmėjimas, kreipkitės į gydytoją nedelsiant.
Chirurgija ir kiti procedūros
- Koronarinė šuntavimo operacija: Jei širdies nepakankamumas yra dėl užblokuotų arterijų, gali būti rekomenduojama koronarinė šuntavimo operacija. Chirurgai gali naudoti kraujagysles iš krūtinės, rankos ar kojos, kad sukurtų naują kelią į širdį, pagerindami kraujo tekėjimą į širdies raumenį.
- Širdies vožtuvo taisymas arba keitimas: Jei širdies nepakankamumas yra dėl pažeisto širdies vožtuvo, gydytojas gali pasiūlyti taisyti arba keisti pažeistą vožtuvą atviroje širdies operacijoje arba minimaliai invazyvioje operacijoje.
- Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD): ICD gali užkirsti kelią komplikacijoms, susijusioms su širdies nepakankamumu, stebėti širdies ritmą, nustatyti nereguliarų širdies plakimą ir atkurti normalų širdies ritmą.
- Širdies sinchronizavimo terapija (CRT): CRT arba dvišalis stimuliavimas yra prietaisas, skirtas pacientams, kurių apatiniai širdies skilveliai nesusitraukia sinchroniškai. Prietaisas siunčia elektrinius signalus į apatinius širdies skilvelius, kad padėtų koordinuoti jų susitraukimus, siekiant pagerinti kraujo pumpavimo efektyvumą. Gydytojai gali įdiegti CRT kartu su ICD prietaisu.
- Skilvelių pagalbinis prietaisas (VAD): Jis padeda pumpuoti kraują iš apatinių širdies skilvelių į likusią kūno dalį ir gali būti naudojamas kaip tarpinis prietaisas asmenims, laukiančiais širdies transplantacijos, arba tiems, kurie nėra tinkami transplantacijai.
- Širdies transplantacija: Sunkios širdies nepakankamumo atveju, kai vaistai ir kiti gydymo metodai yra neveiksmingi, gydytojai gali apsvarstyti širdies transplantacijos galimybę naudojant donoro organą. Gydytojai turi įvertinti riziką ir naudą prieš atliekant operaciją, nes ne visi pacientai yra tinkami širdies transplantacijai.
Kaip galima išvengti širdies nepakankamumo?
- Stebėkite savo simptomus.
- Vartokite vaistus, kaip nurodyta.
- Laikykitės sveikos kūno masės. Jūsų širdis turi dirbti sunkiau, kai priaugate svorio. Jei per dieną priaugate 1 kg arba per savaitę 2 kg, tai gali būti skysčių kaupimosi ženklas ir gali prireikti koreguoti ar keisti vaistus.
- Metate rūkyti ir gerti alkoholinius gėrimus.
- Būkite fiziškai aktyvūs.
- Visada pasitarkite su gydytoju prieš vartodami naujus vaistus ar maisto papildus.
Gyvenimo būdo valdymas turint širdies nepakankamumą
- Palaikykite atvirą komunikaciją su gydytoju. Jei kyla rūpesčių arba jaučiatės blogiau, informuokite gydytoją apie gydymo koregavimą.
- Vartokite vaistus, kaip nurodyta gydytojo. Jei pasireiškia šalutiniai poveikiai, informuokite gydytoją ir nesustokite vartoti vaistų patys.
- Venkite vartoti nespecifinius priešuždegiminius vaistus (NSAIDs) ir naprokseną, nes jie gali padidinti širdies nepakankamumo riziką.
- Reguliariai tikrinkite savo svorį po pabudimo, pusryčių ir šlapinimosi. Svorio padidėjimas gali būti skysčių kaupimosi ženklas.
- Reguliariai stebėkite kraujospūdį, kad įvertintumėte gydymo efektyvumą.
- Ieškokite šeimos ir draugų pagalbos atliekant kasdienes užduotis, tokias kaip gaminimas ir vairavimas.
Pasiruošimas prieš vizitą pas gydytoją
- Atneškite šeimos narį arba draugą, kad padėtų jums prisiminti gydytojo paaiškinimus.
- Užsirašykite savo dabartinius simptomus, šeimos istoriją apie insultą, širdies ligas, hipertenziją, diabetą, vartojamus vaistus, neseniai patirtą stresą ar gyvenimo pokyčius, ir klausimus, kuriuos norite užduoti gydytojui.
- Koks yra simptomų priežastis?
- Ar reikalingas tolesnis tyrimas?
- Kokie gydymo būdai yra prieinami?
- Ar yra kokių nors dietinių apribojimų?
- Ar galima tęsti fizinę veiklą ar lytinius santykius?
- Ar ši būklė yra paveldima?
- Jei yra esamų lėtinių ligų, kaip turėtų būti valdomi simptomai?
Taip pat galite paruošti atsakymus į klausimus, kuriuos gali užduoti gydytojas.
- Kada pirmą kartą pasireiškė simptomai?
- Ar simptomai yra nuolatiniai ar epizodiniai?
- Kas gerina ar blogina jūsų būklę?
Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją