Hipoksemija – tai sveikatos būklė, kai kraujyje sumažėja deguonies kiekis ir organizmas negauna tiek deguonies, kiek jam reikia normaliai veikti. Ši būsena gali būti pavojinga, ypač tiems, kas jau turi širdies ar plaučių ligų, nes deguonies trūkumas paveikia viso kūno organus ir audinius.
Kas yra hipoksemija
Kai kvėpuojate, deguonis iš aplinkos patenka į jūsų plaučius. Smulkiausios plaučių alveolės perduoda jį į kapiliarus – smulkius kraujagyslių tinklus, o vėliau per kraują deguonis nukeliauja į jūsų organus ir audinius. Jeigu šiame procese kas nors sutrinka – pavyzdžiui, oras nepatenka į plaučius arba deguonis neišsiskiria į kraują – gali atsirasti hipoksemija.
Organizmui papildomai kenksminga ir tai, kad širdies bei plaučių ligos didina hipoksemijos riziką. Priklausomai nuo deguonies trūkumo kiekio ir trukmės, galite pajusti vos lengvus simptomus, tačiau sunkesniais atvejais hipoksemija gali tapti gyvybei pavojinga – paveikti smegenų ar širdies darbą, sukelti organų arba viso kūno hipoksiją.
Jeigu hipoksemija yra staigi ir trumpo laikotarpio – ji vadinama ūmine kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Jei trūkumas išlieka ilgiau – mėnesiais ar metais – tai ilgalaikė, lėtinė būklė.
Hipoksemijos ir hipoksijos skirtumai
Dažnai žmonės painioja dvi sąvokas – hipoksemiją ir hipoksiją. Nors jos abi susijusios su deguonies trūkumu, skirtumas yra esminis: hipoksemija reiškia žemą deguonies kiekį kraujyje, o hipoksija – audinių ir organų deguonies badą. Šios būklės neretai pasitaiko kartu, bet galima turėti hipoksemiją neturint audinių hipoksijos ir atvirkščiai.
Kam gresia hipoksemija
Kiekviena būklė, kuri sumažina kraujo tekėjimą ar deguonies patekimą į jį, gali sukelti hipoksemiją. Didelėje rizikos grupėje yra žmonės, turintys širdies ir plaučių sutrikimų, tokių kaip širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar astma. Taip pat įvairios infekcijos (pavyzdžiui, gripas, plaučių uždegimas, COVID-19) gali paskatinti hipoksemijos atsiradimą.
Hipoksemijos simptomai
- Galvos skausmas
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
- Greitas širdies plakimas (tachikardija)
- Kosulys
- Švokštimas (švilpimo garsai kvėpuojant)
- Sumišimas, dezorientacija
- Mėlynuojanti oda, lūpos, nagai (cianozė)
Dažniausios hipoksemijos priežastys
Pagrindinės hipoksemijos priežastys – ligos ar būklės, kurios trukdo kvėpavimui arba sutrikdo širdies-kraujagyslių sistemą. Kai kurie vaistai taip pat gali sulėtinti kvėpavimą ir sumažinti deguonies kiekį kraujyje.
Miegant pasireiškianti hipoksemija dažnai siejama su miego apnėja ar lengvomis plaučių ligomis, kai deguonies kiekis kraujyje sumažėja būtent naktį. Būnant aukštumose taip pat dažnai sumažėja deguonies lygis, todėl kvėpuoti kalnuose gali būti sunkiau net visiškai sveikiems žmonėms.
Ligos, galinčios sukelti hipoksemiją
- Aniemija (mažakraujystė)
- Astma
- Ūmios arba lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL, bronchitas, emfizema
- Plaučių uždegimas
- Plaučių fibrozė (randai plaučiuose)
- Plaučių edema (skysčiai plaučiuose)
- Plaučių embolija (kraujo krešulys plaučiuose)
- Kongenitiniai širdies ydai
- Širdies nepakankamumas
- Ūminio kvėpavimo distreso sindromas (ARDS)
- Pneumotoraksas (oro ar oro burbulų susikaupimas aplink plautį, plaučio kolapsas)
- Plaučių hipertenzija (pakilęs kraujo spaudimas plaučiuose)
Penkios pagrindinės hipoksemijos priežastys
- Ventiliacijos ir perfuzijos pusiausvyros sutrikimas (V/Q neatitikimas): Deguonis turi prasiskverbti į plaučius (ventiliacija), o tuo pat metu į plaučius turi būti atnešamas kraujas (perfuzija). Jei vienas iš šių procesų sutrinka, organizmas negali pakankamai pagauti ar išnešioti deguonies. Dažniausiai šį neatitikimą sukelia plaučių ar širdies ligos.
- Difuziijos sutrikimas: Net jei kvėpavimas ir kraujo tekėjimas normalūs, kartais alyvos nepakanka deguoniui pereiti iš plaučių į kraują – tai gali lemti plaučių empenzema ar randėjimas, kai dėl uždegiminių ar struktūrinių pakitimų deguonies difuzija sutrinka.
- Hipoventiliacija: Kai kvėpuojama per daug paviršutiniškai ar per lėtai, į plaučius nepatenka pakankamai deguonies. Hipoventiliacija gali būti susijusi tiek su plaučių ligomis, tiek su nervų sistemos sutrikimais.
- Mažai deguonies aplinkoje: Jei oras aplinkoje prastai prisotintas deguonimi (kalnuose ar uždarose erdvėse), kraujas negali surinkti pakankamo deguonies kiekio.
- Dešinės-į-kairę šunto reiškinys: Retais atvejais, dėl struktūrinių širdies ydų, nedeguonintas kraujas apeina plaučius ir patenka tiesiai į organizmo audinius, todėl jų nepasiekia šviežias deguonis.
Diagnozė
Norint nustatyti hipoksemiją, gydytojas atlieka fizinę apžiūrą – klausosi širdies ir plaučių, stebi odos, lūpų ar nagų spalvą. Priklausomai nuo simptomų, taikomi papildomi tyrimai:
- Pulso oksimetrija: Paprastas ir neskausmingas metodas – uždedamas jutiklis ant piršto ir matuojamas deguonies kiekis kraujyje. Šis tyrimas dažnai atliekamas kiekvieno vizito pas gydytoją metu.
- Arterinio kraujo dujų tyrimas: Iš arterijos paimamas kraujo mėginys, kad būtų tiesiogiai išmatuotas deguonies kiekis kraujyje.
- Šešių minučių ėjimo testas (6MWT): Pacientas eina lygia danga šešias minutes ir stebima, kaip keičiasi deguonies kiekis kraujyje bei širdies ir plaučių funkcijos atsparumas fizinėms pastangoms.
Gydymas ir valdymas
Hipoksemijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Siekiant padidinti deguonies kiekį kraujyje, gali būti naudojamas papildomas deguonis – per deguonies balionėlius ar koncentratorius. Prireikus, ypač esant stipriai hipoksemijai ar ūmiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, naudojami dirbtinio kvėpavimo aparatai (ventiliatoriai).
Pagrindinis gydymo tikslas – šalinti arba kontroliuoti pagrindinę ligą. Šiuo tikslu gali būti taikoma:
- Inhaliatoriai su bronchus plečiančiais ar steroidiniais vaistais (tinka turintiems LOPL ar astmą)
- Vaistai, šalinantys susikaupusį skystį iš plaučių (diuretikai)
- CPAP (nuolatinio teigiamo slėgio kaukė) – dažniausiai naudojama gydyti miego apnėjai
- Nuolatinis ar periodinis papildomas deguonis namuose, ligoninėje ar keliaujant su nešiojamu aparatu
Kasdienis gyvenimas su hipoksemija
Jei pastebite sumišimą, dusulį, padažnėjusį pulsą ar pamėlynavusią odą, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Paprastas būdas patikrinti deguonies kiekį – namuose naudojamas pulso oksimetras. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti organų pažeidimo.
Lėtinės ligos (tarkime, LOPL, miego apnėja) kartais sukelia nuolatinį ar periodinį deguonies sumažėjimą, kuris ne visada aiškiai pasireiškia. Rekomenduojama nuolat tartis su gydytoju, reguliariai tirti sveikatos būklę ir sekti deguonies lygį, kad rizika būtų kuo mažesnė.
Galimos komplikacijos
Jeigu kraujyje per mažai deguonies, organai ir audiniai negauna to, ko jiems reikia normaliai veiklai. Dėl to gali būti pažeista širdis, smegenys ar kiti gyvybiškai svarbūs organai. Kartais, pavyzdžiui, miego apnėjai sukeliant naktinę hipoksemiją, ilgainiui gali būti padaryta žala organizmui arba atvejai gali baigtis mirtimi, jei pagalba nesuteikiama laiku.
Kaip sumažinti hipoksemijos riziką
Pagrindinis būdas – gydyti ir valdyti visas ligas, galinčias sumažinti deguonies kiekį kraujyje. Jeigu turite širdies, plaučių ligų – bendraukite su gydytoju, laikykitės gydymo plano ir būkite pasiruošę, jeigu deguonies lygis sumažėtų staiga.
Net ir tiems, kurie neturi rimtų ligų, tam tikri vaistai ar aplinkos veiksniai (pvz., aukščio pokyčiai) gali padidinti riziką. Planuojant keliones ar vartojant naujus vaistus visuomet verta aptarti su gydytoju, kokių papildomų atsargumo priemonių reikėtų imtis.
Hipoksemijos prognozė
Ligos baigtis labai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir kaip efektyviai ji gydoma. Kai kuriais atvejais, reikia tik trumpalaikio gydymo, kitais – nuolatinės priežiūros. Svarbiausia – bendradarbiauti su gydytoju ir laikytis visų nurodymų, kad galėtumėte gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą.
Kaip padidinti deguonies kiekį kraujyje
- Rūpinkitės savo pagrindinėmis sveikatos problemomis – gydykitės taip, kaip nurodo gydytojas
- Pajutus naujus ar pablogėjusius simptomus, nedelskite – pasitarkite su gydytoju
- Jei gydytojas paskyrė papildomą deguonį, naudokite jį tiksliai taip, kaip nurodyta
- Naudokite kvėpavimo pratimus, paskatinkite plaučių higieną (ypač sergant LOPL ar astma), visada nešiokitės skubios pagalbos vaistus, jei jų reikia
- Atsisakykite rūkymo – rūkalių plaučiai sugeria mažiau deguonies, o metimas pagerina jų būklę
- Kelionėse į aukštumą suplanuokite adaptacijos laiką, pasirūpinkite reikiamais vaistais ar įranga bei žinokite, kaip elgtis, jei sveikata pakistų
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba
Hipoksemija gali būti mirtinai pavojinga. Kreipkitės į ligoninę ar medikus, jei:
- Pasirodo hipoksemijos simptomai arba aplinkiniai pastebi sąmonės, elgesio ar kvėpavimo pokyčius
- Turite lėtinių ligų ir įprasti simptomai staiga pasunkėja arba atsiranda naujų požymių, primenančių hipoksemiją
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar hipoksemija susijusi su kita mano sveikatos būkle?
- Kaip galėčiau mažinti hipoksemijos riziką ir kontroliuoti savo pagrindines ligas?
- Ar pasireiškė organų pažeidimai ar kitokios komplikacijos?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai padėtų išvengti deguonies trūkumo kraujyje?
- Ar mano vartojami vaistai ar planuojamos kelionės didina hipoksemijos riziką, ir kaip tam pasiruošti?
