Arterijų spaudimas yra matuojamas aktyviomis ir ramybės fazėmis. Hipotenzija arba žemas kraujospūdis atsiranda, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60. Žmonės, turintys hipotenziją, gali jausti svaigimą ar alpti. Šią būklę gali sukelti dehidratacija ar kitos rimtos medicininės sutrikimai. Norint gydyti hipotenziją, labai svarbu išsiaiškinti jos priežastį.
Simptomai
Žmonės, kurie turi hipotenziją, gali patirti:
- Svaigulį
- Aplpimą
- Pykinimą
- Nuovargį
- Susiliejusį regėjimą
- Sunkumą susikaupti
Ši gyvybei grėsminga būklė gali sukelti šoką, jei ji tampa kraštutinė. Šoko požymiai ir simptomai gali būti:
- Silpnumas
- Greitas pulsas
- Sumišimas
- Šalta, drėgna ir blyški oda
- Greitas kvėpavimas
Kada kreiptis į gydytoją
Nedelsiant kreipkitės į skubią medicininę pagalbą, jei turite šoko požymių ar simptomų. Patariama kreiptis į gydytoją, jei turite bet kuriuos hipotenzijos požymius ar simptomus, nes tai gali būti susiję su kitomis rimtomis sveikatos problemomis. Galite užsirašyti savo simptomus, ypač kada jie atsiranda ir ką tuo metu darote.
Priežastys
Kraujospūdį lemia keli veiksniai, įskaitant:
- Kvėpavimo ritmas
- Streso lygis
- Kūno padėtis
- Fizinė būklė
- Vartojami vaistai
- Mityba
- Laikas
Kraujospūdžio sumažėjimo priežastys gali būti kelios, įskaitant sveikatos sutrikimus, tokius kaip:
- Dehidratacija
- Nėštumas
- Širdies problemos
- Endokrininės problemos
- Kraujavimas
- Sepsis arba sunki infekcija
- Anafiliaksija arba sunki alerginė reakcija
- Normatyvų stoka
Be šių sveikatos sutrikimų, hipotenzija gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis, pavyzdžiui:
- Diuretikai arba vandens tabletės
- Alfa adrenoblokatoriai
- Beta adrenoblokatoriai
- Vaistai Parkinsono ligai gydyti
- Tam tikri antidepresantai
- Vaistai erekcijos sutrikimams gydyti
Hipotenziją gali sukelti ir kiti veiksniai. Ji gali būti klasifikuojama į kelias rūšis, priklausomai nuo jos priežasčių ir kitų veiksnių. Kategorijos gali būti šios:
- Ortostatinė ar pozicinė hipotenzija
Šis staigus kraujospūdžio sumažėjimas atsiranda atsistojus po gulėjimo arba sėdėjimo. Tai gali pasireikšti žmonėms su:
- vyresnio amžiaus žmonės
- dehidratacija
- ilgesnis gulėjimas lovoje
- nėštumas
- cukrinis diabetas
- širdies problemos
- nudegimai
- pernelyg didelis karštis
- dideli varikoziniai venai
- kai kuriomis neurologinėmis ligomis
Šio tipo hipotenzija dažniausiai pasireiškia kelias valandas po valgio. Žmonės su postprandialine hipotenzija gali jausti galvos svaigimą, silpnumą ir alpimą. Ši hipotenzija gali ypač pasireikšti:
- vyresnio amžiaus žmonės
- žmonės, turintys aukštą kraujospūdį
- nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga
Siekiant išvengti šios būklės, galima valgyti mažus ir mažai angliavandenių turinčius valgius. Didesnis vandens gėrimas ir alkoholio vengimas gali padėti sumažinti simptomus.
- Neuroninio mediatoriaus hipotenzija
Šio tipo hipotenzija pasireiškia po ilgesnio stovėjimo. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali būti paveikti šios būklės. Netinkamas širdies ir smegenų tarpusavio komunikavimas laikomas šios būklės priežastimi.
- Daugybinė sistemos atrofija su ortostatine hipotenzija
Nervų sistemos pažeidimas sukelia kraujospūdžio sumažėjimą. Ši hipotenzijos forma dar žinoma kaip Shy-Drager sindromas. Šio reto tipo hipotenzijos simptomai labai panašūs į Parkinsono ligą, kuri pažeidžia autonominę nervų sistemą. Sistema atsakinga už nevalingų funkcijų, tokių kaip kraujospūdis, širdies ritmas, kvėpavimas ir virškinimas, kontrolę. Žmonės, turintys šios rūšies hipotenziją, gulėdami gali taip pat susirgti aukštu kraujospūdžiu.
Pavojus rizikos veiksniai
Hipotenzija gali atsirasti bet kam. Šios būklės riziką gali padidinti tam tikri veiksniai, įskaitant:
- Amžius, ypač vyresniems nei 65 metai
- Vaistų vartojimas, pavyzdžiui, vaistų nuo aukšto kraujospūdžio
- Kai kurios ligos, įskaitant širdies ir endokrininės sistemos problemas, tokias kaip cukrinis diabetas
Komplikacijos
Hipotenzija gali sukelti nuo lengvų avarijų iki rimtų sveikatos problemų. Žmonės, turintys hipotenziją, gali lengvai nukentėti dėl galvos svaigimo, silpnumo ir alpimo. Sunkus kraujospūdis gali sukelti deguonies stoką, dėl ko gali atsirasti širdies ir smegenų pažeidimų.
Diagnozė
Gydytojas gali peržiūrėti jūsų sveikatos sutrikimus prieš atlikdamas fizinius tyrimus ir matuodamas kraujospūdį. Gali būti reikalingi tam tikri testai, įskaitant:
- Kraujo tyrimai, skirti įvertinti viso kūno būklę ir išsiaiškinti hipotenzijos priežastis, tokias kaip aukštas cukraus kiekis kraujyje, cukrinis diabetas ar mažakraujystė
- Elektrokardiograma (EKG), skirta ieškoti širdies problemų, kurios gali sukelti žemą kraujospūdį
- Poslinkio stalo testas, skirtas įvertinti kūno reakciją į padėties pokyčius
Gydymas
Hipotenzijos gydymas priklauso nuo jos priežasties, tipo ir sunkumo. Žmonės su lengvais simptomais retai reikalauja gydymo. Norint padidinti kraujospūdį ir sumažinti simptomus, sunki hipotenzija gali reikalauti tam tikro gydymo, įskaitant:
- Vartoti daugiau druskos
- Gerti daugiau vandens
- Nešioti kompresines kojines
- Vaistus
Pasirengimas vizitui pas gydytoją
Prieš jūsų vizitą rekomenduojama žinoti apie apribojimus prieš paskyrimą ir galite pasiruošti tam tikrą informaciją, įskaitant:
- patirti simptomai
- pagrindinė asmeninė informacija
- visi vartojami vaistai
- klausimai, kuriuos norite užduoti gydytojui
Per konsultaciją gydytojas gali užduoti tam tikrus klausimus, įskaitant tokią informaciją kaip:
- simptomų pradžia
- ar simptomai yra nuolatiniai ar laikini
- simptomų sunkumas
- ar kas nors pagerina ar pablogina jūsų simptomus
- šeimos narių istorija, susijusi su širdies ligomis
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
