Hipotirozė – tai skydliaukės funkcijos sutrikimas, kai ši liauka neišskiria pakankamai hormonų į kraują. Lėtėja organizmo medžiagų apykaita, dėl to žmogus be pastangų priauga svorio, nuolat jaučiasi pavargęs. Ši būklė gali palengva išsivystyti per kelerius metus, todėl dažnai ilgai nepastebima.
Kas yra hipotirozė?
Hipotirozė, dar vadinama skydliaukės veiklos nepakankamumu, reiškia, kad skydliaukė nesugeba pagaminti tiek hormonų, kiek organizmui reikia. Dėl šios priežasties įvairūs kūno procesai, ypač apykaita, ima vykti lėčiau. Daugeliui žmonių ši liga sėkmingai valdoma vaistais ir reguliariomis konsultacijomis pas gydytoją endokrinologą.
Tačiau negydoma hipotirozė ilgainiui gali tapti sunkia ir pavojinga gyvybei. Pajutus naujus arba keistus simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Hipotirozės rūšys
- Pirminė hipotirozė. Dažniausia forma – paveikia pačią skydliaukę, sukeldama mažą hormonų gamybą. Pituitarinė liauka reaguoja sukurdama daugiau TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono). Šios būklės priežastys – autoimuniniai susirgimai (pvz., Hašimoto liga), operacijos ar gydymas spinduliais.
- Antrinė hipotirozė. Susijusi su hipofizės (priekinės galvos dalies liaukos) funkcijos nepakankamumu, kai ši negali paskatinti skydliaukės veiklos dėl per mažo TSH išsiskyrimo.
- Tretinė hipotirozė. Sukelia hipotalamuso sutrikimai – šioje smegenų srityje sumažėja TRH (tirotropiną išskiriantis hormonas), dėl ko mažėja ir TSH gamyba hipofizėje.
- Pogrindinė (subklinikinė) hipotirozė. Ši būklė pasireiškia, kai TSH koncentracija šiek tiek viršija normą, tačiau skydliaukės hormonų lygis išlieka normalus. Dažniausiai tokia hipotirozė per keletą mėnesių praeina savaime.
Kaip dažnai pasitaiko hipotirozė?
Šis sutrikimas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau didesnė rizika būdinga vyresnėms nei 60 metų moterims, ypač po menopauzės.
Hipotirozės simptomai
Hipotirozės požymiai dažnai atsiranda lėtai ir ilgainiui stiprėja. Kartais simptomai gali priminti ir kitas ligas. Galimi hipotirozės simptomai yra šie:
- Atminties sutrikimai, koncentracijos sunkumai (t. y. vadinamasis „rūkas galvoje“).
- Slogi nuotaika, depresija ar nerimas.
- Oda bei plaukai tampa sausi, šiurkštūs.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Lėtinis nuovargis, bendras išsekimas.
- Gausios ar dažnos mėnesinės.
- Užkimęs balsas.
- Didelis jautrumas šalčiui.
- Jautimas ar dilgčiojimas rankose.
- Veido pokyčiai: paburkę paakiai, užkritę vokai.
- Raumenų skausmai ar silpnumas.
- Svorio prieaugis, nesusijęs su padidėjusiu maisto kiekiu.
Pajutus kelis iš šių požymių verta kreiptis į gydytoją – atlikus tyrimus galima tiksliai nustatyti, ar skydliaukė veikia nepakankamai.
Kas lemia hipotirozę?
Pagrindinė priežastis – autoimuninės ligos (dažniausiai Hašimoto liga), kai imuninė sistema puola pačią skydliaukę. Tačiau šiam sutrikimui išsivystyti gali įtakos turėti ir kiti veiksniai:
- Vartojami tam tikri vaistai (pvz., ličio, talidomido, amjodaronas).
- Įgimtos skydliaukės problemos: kai kurios lėtinės ligos, skydliaukės nebuvimas ar jos funkcijos sutrikimas nuo gimimo.
- Jodo trūkumas – neturint pakankamai jodo, sutrinka hormonų gamyba.
- Hipofizės veiklos sutrikimai, įskaitant gerybinius darinius.
- Skydliaukės uždegimai, kuriuos gali sukelti virusinės infekcijos arba nėštumas.
Kokie rizikos veiksniai didina tikimybę susirgti hipotiroze?
- Buvimas moterimi.
- Autoimuniniai susirgimai.
- Paveldimumas – jei šeimoje yra buvę šios ligos atvejų.
- Praeityje atliktos skydliaukės operacijos.
- Nėštumas.
- Anksčiau taikyta spindulinė terapija galvos ir kaklo srityse.
- Pradėtas ar nutrauktas tam tikrų vaistų vartojimas.
Kokios komplikacijos galimos negydant?
Tinkamai valdant ligą komplikacijos yra retos. Tačiau negydoma hipotirozė gali sukelti rimtų sveikatos problemų:
- Gūžys (skydliaukės padidėjimas).
- Širdies veiklos sutrikimai.
- Nevaisingumas.
- Persileidimai ar įgimti vaisiaus raidos defektai.
- Apačinių galūnių nervų pažeidimas (periferinė neuropatija).
- Miksedemos koma – reta, tačiau gyvybei pavojinga komplikacija, kai nukenčia daug organų sistemų.
Kaip diagnozuojama hipotirozė?
Gydytojas pirmiausia apžiūri kaklą ir įvertina, ar skydliaukė padidėjusi, pasiteirauja apie savijautą bei ligų istoriją. Kadangi hipotirozės simptomai būdingi ir kitoms ligoms, didelę reikšmę turi laboratoriniai tyrimai.
Tyrimams dažniausiai naudojamas kraujo tyrimas, kuris parodo TSH ir skydliaukės hormonų (T3, T4) kiekius. Esant poreikiui, papildomai atliekami vaizdo tyrimai:
- Ultragarso tyrimas.
- Kompiuterinė tomografija.
- Skydliaukės funkcijos scintigrafija (radioaktyvusis tyrimas).
Hipotirozės gydymas
Pagrindinis gydymo būdas – hormonų pakaitinė terapija. Dažniausiai skiriamas levotiroksinas – vaistas, kuris kompensuoja skydliaukės nesigaminančius hormonus. Šie vaistai paprastai vartojami ryte, nevalgius. Tinkamas dozavimas parenkamas atlikus kraujo tyrimus ir įvertinus TSH lygį.
Daugumai žmonių gydymas reikalingas visą gyvenimą, tačiau reguliariai tikrinantis galima puikiai suvaldyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Dozė gali būti keičiama priklausomai nuo tyrimų rezultatų bei pasikeitusių simptomų.
Kiek laiko užtrunka, kol pasijuntama geriau?
Levotiroksinas pradeda veikti vos pradėjus vartoti, tačiau dažniausiai pirmi savijautos pagerėjimo ženklai pasireiškia po kelių savaičių. Svarbu vaistų nevartojimą nutraukti savavališkai – simptomai būtinai sugrįš, jei gydymas bus pertrauktas.
Ar galima užkirsti kelią hipotirozei?
Deja, apsisaugoti nuo šios ligos praktiškai neįmanoma. Pastebėjus panašius simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – tai padės išvengti galimų komplikacijų ir leis išlaikyti gerą sveikatą.
Prognozė sergant hipotiroze
Šiuo metu visiškai išgydyti hipotirozės neįmanoma, tačiau tinkamai gydant hormoniniais vaistais galima sėkmingai kontroliuoti ligą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Ši liga paprastai tęsiasi visą gyvenimą – ją diagnozavus vaistus teks vartoti nuolat, kad būklė būtų valdoma.
Negydoma hipotirozė pavojinga, nes gali pereiti į sunkią ir net gyvybei pavojingą būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus tokius simptomus kaip nepaaiškinamas svorio didėjimas, sausėjanti oda ar nuolatinis nuovargis, svarbu pasitarti su gydytoju, kuris gali paskirti reikiamus tyrimus ir atmesti kitas ligas.
Jei jau gydotės dėl hipotirozės ir simptomai vėl paūmėja ar nepraeina, būtinai apie tai praneškite specialistui – gali prireikti pakoreguoti vaistų dozę.
Hipotirozė ir nėštumas
Moterims, kurioms diagnozuota hipotirozė (ypač pirminė), gali padidėti nevaisingumo ir nėštumo komplikacijų tikimybė – nuo gestacinės hipertenzijos iki kraujavimo pogimdyminiu laikotarpiu. Reguliariai atliekami tyrimai ir skiriamas gydymas padeda užtikrinti sėkmingą nėštumą. Jei planuojate pastoti arba laukiatės ir žinote, kad turite hipotirozę, aptarkite gydymo planą su gydytoju.
Hipotirozė vaikams
Kai kurie kūdikiai gimsta su neveikiančia skydliauke arba be jos. Tai vadinama įgimta hipotiroze. Visiems naujagimiams atliekamas tyrimas dėl šios būklės, nes skydliaukės hormonai itin svarbūs vaiko augimui ir smegenų raidai. Laiku pradėtas gydymas jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis padeda išvengti vėlavimo vystytis ar protinių sutrikimų.
Ar hipotirozė paveldima?
Ši liga gali būti paveldima, tačiau ne visuomet. Jeigu vienas ar abu tėvai turi šį sutrikimą, pavojus perduoti jį vaikams didėja. Vis dėlto, ligai vystytis gali įtakos turėti tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai – pavyzdžiui, jodo trūkumas ar tam tikri medikamentai.
Ar hipotirozė lemia svorio augimą?
Negydant hipotirozės svoris linkęs didėti. Pradėjus hormonų pakaitinę terapiją dažnam žmogui pavyksta sumažinti svorį, tačiau svarbu su gydytoju aptarti mitybos ir judėjimo rekomendacijas.
Kuo pavojinga negydoma hipotirozė?
Palikta be gydymo, ši liga gali sukelti rimtų ir net gyvybei grėsmingų komplikacijų, todėl svarbu ją atpažinti ir pradėti gydyti kaip įmanoma anksčiau.
Ar hipotirozė gali sukelti nerimą?
Taip, tiek sumažėjusi, tiek padažnėjusi skydliaukės veikla dažnai gali lemti nuotaikų svyravimus, tarp jų ir nerimą bei depresiją. Geriausia apie tai pasikalbėti su gydytoju ir ieškoti būdų, kaip valdyti emocinę savijautą kasdienybėje.
