Diskeratozė įgimta – tai reta genetinė liga, paveikianti įvairius vaiko organizmo organus bei sistemas. Dažniausiai pirmieji ligos ženklai pasirodo ant odos, nagų ar burnos gleivinėje dar iki 10 metų amžiaus. Ši būklė gali sukelti sunkias komplikacijas – nuo kaulų čiulpų nepakankamumo iki onkologinių ligų, kurios pasireikšti gali tiek vaikystėje, tiek paauglystėje ar suaugus.
Kas yra diskeratozė įgimta?
Diskeratozė įgimta priklauso grupei ligų, vadinamų telomerų biologijos sutrikimais. Telomerai saugo chromosomų galus, o savo ruožtu šie chromosomų galai užtikrina normalų organų audinių formavimąsi ir funkciją. Kai sergama šia liga, vaiko telomerai tampa trumpesni nei turėtų būti. Dėl to išsivysto įvairūs sutrikimai.
Diskeratozės įgimtos spektrui priskiriama ir keletas kitų retų ligų, tokių kaip Hoyeraal-Hreidarsson sindromas, Revesz sindromas, Coats plus sindromas. Visos jos susijusios su nenormaliu telomerų trumpėjimu.
Diskeratozės įgimtos simptomai
Klasikinė šios ligos forma dažniausiai pasireiškia vadinamąja „mukokutanine triada“. Jai būdingi:
- Pakitusi odos pigmentacija, ypač kaklo, krūtinės viršutinėje dalyje ar rankose – oda atrodo tarsi su tinkliniu ar nėriniuotu raštu, gali būti šviesesnė arba tamsesnė nei įprasta.
- Nagų pokyčiai – nagai lūžinėja, sluoksniuojasi, jų gali trūkti ar būti sumažėję. Pokyčiai gali apimti tiek rankų, tiek kojų nagus.
- Burnos gleivinės pakitimai – ant liežuvio ar vidinių žandų paviršių atsiranda baltų, storų dėmių (leukoplakija).
Vis dėlto liga pasireiškia labai įvairiai. Kai kuriems vaikams pirmasis žymus simptomas gali būti kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas. Atlikus išsamius tyrimus, dažnai būtent šie požymiai leidžia įtarti bei nustatyti diskeratozės įgimtą diagnozę.
Kiti galimi ligos požymiai:
- Kaulų pažeidimai – osteoporozė, lūžiai ar kraujo apytakos sutrikimai šlaunyse ir pečiuose
- Kraujodaros sistemos ir kitos vėžio formos, pavyzdžiui, leukemija, odos ar galvos ir kaklo vėžys
- Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai
- Sumažėjusi lytinių hormonų gamyba
- Sutrikusi imuninės sistemos veikla
- Dantų problemos, dažnos ertmės ar dantų netekimas
- Vystymosi atsilikimas, raidos bėdos
- Stemplės susiaurėjimas, sukeliantis rijimo ar svorio augimo bėdų
- Padidėjęs prakaitavimas
- Plaukų slinkimas ar ankstyvas žilimas
- Kepenų ar plaučių ligos
- Trumpesnis ūgis, mažesnė galvos apimtis
- Šlapimkanalio susiaurėjimas
- Ašarojančios akys, vokų uždegimai
Diskeratozės įgimtos priežastys
Ligos esmė – genetiniai pokyčiai tam tikruose genuose, kurie reguliuoja telomerų veiklą. Sutrikus telomerų funkcionavimui, kai kurios kūno ląstelės praranda galimybę normaliai dalintis bei veikti, o galiausiai mažėja kraujo ląstelių kiekis ir iškyla įvairūs organų sutrikimai.
Diskeratozė įgimta gali būti paveldima. Ji perduodama iš tėvų vaikams, tačiau kartais liga pasireiškia pirmą kartą šeimoje, kur iki tol niekas ja nesirgo. Žinomos šiai būklei dažniausiai susijusios su genais DKC1, TERC, TERT, TINF2, ACD, CTC1, DCLRE1B, NHP2, NOP10, NPM1, POT1, RPA1, STN1, TCAB1, PARN, RTEL1.
Galimos komplikacijos
Diskeratozė įgimta gali sukelti daugybę komplikacijų, tokių kaip kaulų čiulpų nepakankamumas (dažniausiai iki 30 metų), plaučių fibrozė, mielodisplastinis sindromas, ūminė mieloleukemija, galvos ir kaklo vėžys, odos vėžys, kepenų fibrozė.
Diagnozės nustatymas
Kada paprastai diagnozuojama?
Diskeratozė įgimta dažniausiai diagnozuojama vaikams ar paaugliams, nes būtent šiame amžiuje pasireiškia pirmieji ligos požymiai. Tačiau yra atvejų, kai liga nustatoma tik pilnametystėje.
Kaip nustatoma diskeratozė įgimta?
Diagnozė grindžiama simptomų analize, išsamia šeimos bei ligos istorijos apžvalga, fiziniu ištyrimu ir įvairiais tyrimais. Pirmiausia gydytojai ieško būdingų ligos požymių – odos, nagų, gleivinės pokyčių.
Kokie atliekami tyrimai?
- Srauto citometrija – nustatomas telomerų ilgis, kuris lyginamas su kitų tokio pat amžiaus žmonių rezultatais
- Genetiniai tyrimai – ieškoma specifinių DKC genų pakitimų
Tyrimui dažniausiai imamas kraujo mėginys, retais atvejais – kiti audiniai (pvz., oda). Priklausomai nuo simptomų, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Dantų apžiūra
- Endoskopija
- Akių bei odos patikros
- Kaulų čiulpų tyrimai
- Vaizdiniai organų tyrimai – smegenų, širdies, plaučių, kepenų, kaulų
- Plaučių funkcijos ar imuninės sistemos testai
- Neuropsichologinis vertinimas
Ligos valdymas ir gydymas
Diskeratozės įgimtos gydymas kiekvienam vaikui pritaikomas individualiai, nes simptomai ir komplikacijos labai skirtingos. Vieningos gydymo schemos nėra, bet taikomi metodai, palengvinantys specifines būklės apraiškas.
- Kraujo perpylimai, kad būtų papildytos sveikos eritrocitų ar trombocitų atsargos
- Androgenų terapija, galinti pagerinti kraujo ląstelių kiekį ir laikinai pailginti telomerus
- Kamieninių ląstelių transplantacija – vienintelis būdas išgydyti kaulų čiulpų nepakankamumą ar kai kuriuos vėžinius susirgimus, tačiau ši procedūra taikoma tik griežtai įvertinus naudos ir rizikos santykį
Šiuo metu gydymas nepašalina pačios ligos priežasties ar visam laikui neatstato telomerų ilgio, tačiau padeda suvaldyti simptomus bei komplikacijas. Mokslininkai nuolat tiria naujas galimybes, siekdami padėti ligoniams ateityje.
Kokie specialistai rūpinsis sergančiu vaiku?
Dėl didelio simptomų bei komplikacijų spektro gydyme dalyvauja daug sričių gydytojai ir specialistai – nuo pediatrų iki odontologų, dermatologų, endokrinologų, gastroenterologų, hematologų-onkologų, imunologų, neurologų, oftalmologų, otorinolaringologų, pulmonologų bei genetikų. Dažnai viena pagrindinė gydytojo komanda koordinuoja visą vaiko priežiūrą.
Prevencija
Dėl genetinio ligos pobūdžio nėra jokių būdų išvengti diskeratozės įgimtos. Jei šeimoje yra sirgusiųjų šia liga, rekomenduojama pasitarti su genetiniu konsultantu. Specialistas gali paaiškinti, kokia tikimybė, kad vaikai paveldės šią būseną.
Gyvenimas su diskeratoze įgimta
Nors diagnozė dažnai sukelia bejėgiškumo jausmą, tėvai gali itin prisidėti prie vaiko sveikatos – mažindami komplikacijų riziką ir padėdami rūpintis savijauta. Du svarbiausi pavojai žmonėms su šia liga – didesnė kai kurių vėžio ir plaučių ligų rizika. Aplinka taip pat svarbi: saulės poveikis bei rūkymas gali dar labiau pabloginti būklę.
- Rengti vaiką apsauginiais drabužiais, skrybėle, naudoti kremą nuo saulės
- Vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje
- Atsisakyti tabako gaminių
- Riboti ar visai nevartoti alkoholio
Vaiko gydytojai pateiks individualias rekomendacijas, gali pasiūlyti prisijungti prie pacientų, sergančių retomis ligomis, bendruomenių ar organizacijų, kurių veikla padeda tiek vaikams, tiek šeimoms.
Medicinos priežiūra ir pasitikėjimas specialistais
Vaiko būklė reikalauja nuolatinio stebėjimo – reguliarūs vizitai pas gydytojus padeda laiku suvaldyti ligą ir pastebėti galimus naujus simptomus. Kai kurios komplikacijos vystosi nepastebimai, todėl svarbus ir profilaktinis tyrimas, pavyzdžiui, kaulų tankio ar vėžinių pakitimų paieška.
Gydytojai gali mokyti, kaip atpažinti tam tikrus pakitimus pačiam – pavyzdžiui, stebėti odos ar burnos gleivinės pakitimus. Tačiau pati savisteba neatstoja profesionalios specialistų priežiūros.
Klausimai, kuriuos vertėtų užduoti gydytojų komandai
- Kokie simptomai ar ligos bruožai pasireiškia mano vaikui?
- Su kokiomis komplikacijomis galime susidurti ateityje?
- Kokio gydymo rekomenduojate mūsų atveju?
- Kaip gydymas paveiks mano vaiką? Kokios galima rizika?
- Ar žinote pacientų organizacijų ar kitų pagalbos išteklių?
- Kaip tinkamai paaiškinti ligą pačiam vaikui?
- Ar verta atlikti genetinius tyrimus kitiems šeimos nariams?
Paauglių tėvams gali kilti papildomų klausimų:
- Kaip paskatinti vaiką patį rūpintis savo sveikata ir palaipsniui perimti atsakomybę?
- Kaip ir kada tinkamiausia pereiti nuo vaikų prie suaugusiųjų gydytojų priežiūros?
Apie telomerų vaidmenį
Telomerai – tai pasikartojančios DNR grandinės, esančios abiejuose kiekvienos chromosomos galuose. Dažnai juos lygina su plastikiniais batraiščių galais – kaip jie apsaugo raištelius, taip telomerai saugo mūsų genus nuo pažeidimų.
Kiekviena mūsų kūno ląstelė dalinasi, kad audiniai liktų sveiki ir atsinaujintų. Kiekvieno dalijimosi metu telomerai trumpėja. Į pagalbą atskuba fermentas telomerazė, kuris pailgina telomerus, bet sergant diskeratoze įgimta šis mechanizmas neveikia, nes genų pakitimai sutrikdo telomerazės gamybą arba jos patekimą ten, kur reikia.
Jei telomerai gerokai sutrumpėja, ląstelės nustoja daugintis. Dėl šio proceso įvairūs organai bei audiniai nebesugeba atsinaujinti ir veikti tinkamai – taip atsiranda pagrindiniai diskeratozės įgimtos simptomai bei komplikacijos.
Kiti ligos pavadinimai
Liga taip pat žinoma kaip Zinsser-Cole-Engman sindromas – tai buvo pirmasis jos pavadinimas, tačiau dabar dažniausiai vartojamas terminas yra diskeratozė įgimta.
Prognozė ir ateities perspektyvos
Kiekvieno vaiko gyvenimo kokybę ir trukmę prognozuoti sudėtinga – šią ligą lydi daug netikrumo ir nežinomybės. Diskeratozė įgimta gali trumpinti gyvenimo trukmę, bet tiksli išgyvenamumo prognozė kiekvienam atvejui labai individuali.
Svarbiausia ligos komplikacija – kaulų čiulpų nepakankamumas, kuris yra dažniausia mirties priežastis šia liga sergantiems žmonėms. Tai įvyksta dėl sumažėjusio sveikų kraujo ląstelių kiekio ir dėl to atsirandančių gyvybei pavojingų infekcijų ar kraujavimų.
Tarp kitų dažnų mirties priežasčių minimos plaučių ligos bei onkologinės ligos.