Infekcinis endokarditas – tai uždegiminė širdies vidinio sluoksnio arba vožtuvų liga, kurią sukelia į širdį patekusios bakterijos ar retais atvejais grybeliai. Nors mūsų širdies vožtuvai paprastai yra atsparūs mikrobams, ši sunki liga išsivysto tuomet, kai ligos sukėlėjai įsiskverbia į kraują ir įsitvirtina ant pažeisto širdies audinio.
Kaip atsiranda infekcinis endokarditas
Infekcinio endokardito pradžią dažniausiai lemia mikroorganizmai, patekę į kraujotaką net kasdienių veiksmų metu – pavyzdžiui, valantis dantis arba po širdies operacijos. Dažniausiai sukėlėjai yra streptokokai ir stafilokokai – būtent šios bakterijos sukelia didžiąją dalį atvejų. Kraujyje cirkuliuojantys mikrobai prisitvirtina prie pažeistų endokardo vietų, formuoja kolonijas (vadinamas vegetacijomis) ir išskiria medžiagas, kurios ardo sveiką audinį bei stabdo gijimą.
Kas dažniausiai rizikuoja susirgti?
Infekcinio endokardito riziką didina įvairios širdies struktūros ligos. Jei širdies vožtuvai jau pažeisti dėl kitų ligų, pavyzdžiui, reumatinės širdies ligos, gimimo metu atsiradusių ydų ar vožtuvų funkcijos sutrikimų (aortos vožtuvo stenozė, dviburis vožtuvas, vožtuvų nesandarumas, mitralinio vožtuvo prolapsas), tikimybė susirgti išauga.
- Infekcinis endokarditas du kartus dažnesnis vyrams
- Didžiausią riziką patiria vyresni nei 50 metų asmenys
Veiksniai, didinantys riziką
- Dirbtiniai širdies vožtuvai
- Širdies stimuliatoriaus laidų implantacija
- Persodinta širdis
- Hipertrofinė kardiomiopatija
- Ankstesnis sirgimas infekciniu endokarditu
- Atviros širdies operacijos
Retai liga išsivysto net sveikos širdies žmonėms, ypač kai į kraujotaką patenka bakterijos per ilgai laikomą intraveninį kateterį, kai silpna imuninė sistema (pvz., dėl ŽIV/AIDS), dėl infekcijos kitur organizme, intraveninių narkotikų vartojimo nesteriliais švirkštais ar net blogos burnos higienos.
Infekcinio endokardito simptomai
Pirmieji ligos požymiai dažnai paliečia širdies ir kvėpavimo sistemas. Galimi simptomai:
- Skausmas krūtinėje
- Dusulys (sunkus kvėpavimas)
- Širdies ūžesys
- Staigus širdies plakimo padažnėjimas
Ligos eiga gali būti apgaulinga, nes simptomai dažnai neryškūs arba panašūs į kitų ligų. Papildomai galima pajusti:
- Kraujas šlapime
- Šaltkrėtis
- Nuovargis
- Neaiškios kilmės silpna temperatūra
- Rankų bei kojų sąnarių ir raumenų skausmas
- Apatiškumas, apetito stoka, nepaaiškinamas svorio kritimas
- Subtilūs kraujosruvos po nagais (splinter hemorrhages)
- Janeway dėmės – neskausmingi raudoni taškai delnuose ar pėdose
- Oslerio mazgeliai – skausmingi nelygumai ant rankų ar kojų
- Kraujosruvos po akies jungine, pilvo ar galūnių tinimas
- Naktinis prakaitavimas
Galimos komplikacijos
Laiku nenustačius ar negydant, bakterijos gali sparčiai daugintis ir komplikuotis – neretai vystosi širdies nepakankamumas. Svarbi komplikacija – embolai: bakterijų susidarę gumulai gali keliauti su krauju ir užkimšti smulkias kraujagysles. Tai gresia gyvybei pavojingomis būklėmis, kai sutrinka kraujo tiekimas pagrindiniams organams – inkstams, smegenims, plaučiams ar net tolimiausiems kūno galams (pirštams, kojų ar rankų galūnėms). Kitos galimos pasekmės:
- Padidėjusi ir skausminga blužnis
- Inkstų pažeidimai
- Plaučių arterijos užsikimšimas (embolija)
- Insultas
- Galūnių pirštų ar kojų pažeidimas
Kaip nustatomas infekcinis endokarditas
Pirmosios gydytojų užuominos – tai simptomų, medicininės istorijos vertinimas, ypač jei anksčiau buvo nustatyta širdies vožtuvo liga ar neaiškios kilmės karščiavimas. Patvirtinimui būtini tyrimai.
Pagrindiniai diagnostikos metodai
- Kraujo pasėlio tyrimas – nustato ar kraujyje daugėja bakterijų
- Serologiniai antikūnų tyrimai – padeda išsiaiškinti, kokios bakterijos sukėlė infekciją
- Širdies echoskopija – tiek transtorakalinė (TTE), tiek transezofaginė (TEE)
Gydymo būdai ir valdymas
Gydymas dažniausiai pradedamas plataus veikimo spektro antibiotikais. Šie vaistai gali sumažinti simptomus, tačiau galutinai išnaikinti infekciją padeda tik individualiai parinkti antibiotikai, kurių pasirinkimas priklauso nuo bakterijos rūšies.
Dažnas atvejis – 4–6 savaičių gydymas antibiotikais į veną. Kai susiformavusios bakterijų kolonijos yra mažos, dažnai pakanka tik vaistų, bet esant didelėms vegetacijoms ar jei pažeidimai plinta, gali būti reikalinga širdies vožtuvų operacija. Kartais operacija atliekama dar prieš pradedant antibiotikus, ypač esant pavojingiems būklei požymiams.
Prevencijos galimybės
Anksčiau rizikos grupėse buvę žmonės kasdien profilaktiškai vartojo antibiotikus, tačiau šiuo metu nuo ilgalaikio vartojimo atsisakoma dėl atsparumo vaistams rizikos. Dabar antibiotikai skiriami tik ypatingais atvejais prieš tam tikras intervencijas, pavyzdžiui, burnos procedūras, kai gali būti pažeista gleivinė. Tokios priemonės būtinos tik tiems, kuriems nustatyta didžiausia endokardito rizika – turintiems dirbtinius širdies vožtuvus ar sunkias širdies ydas.
Ligos eiga ir perspektyvos
Laiku nepradėjus intensyvaus gydymo, infekcinio endokardito prognozė prasta. Sėkmingai ir greitai taikant tinkamą antibiotikų terapiją išgyvenamumas žymiai pagerėja, tačiau komplikacijos gali sulėtinti sveikimą.
Gyvenimo pokyčiai po infekcinio endokardito
Kartą persirgus infekciniu endokarditu, rizika susirgti pakartotinai išlieka padidėjusi visą gyvenimą. Sumažinti atsinaujinimo tikimybę padeda tinkama burnos ir dantų priežiūra – dantis rekomenduojama valyti ir siūlu valyti mažiausiai du kartus per dieną ir kas pusmetį lankytis pas odontologą profilaktinei apžiūrai. Jei turite širdies vožtuvo ligą, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, kad užkirstumėte kelią būklės pablogėjimui. Taip pat svarbu informuoti savo gydytojus bei odontologus apie turėtą infekcinį endokarditą.
