Inkstai yra esminė šlapimo sistemos dalis, atsakinga už kūno skysčių balansą. Jie kruopščiai filtruoja kraują, šalina atliekas bei reguliuoja iš organizmo pašalinamo vandens kiekį su šlapimu.
Antinksčiai
Ant kiekvieno inksto viršaus tarsi mažos kepurės būtų pritvirtinti antinksčių liaukos. Šios endokrininei sistemai priklausančios liaukos sudarytos iš dviejų dalių: išorinio žievės sluoksnio ir vidinės šerdies – kiekvienas jų gamina savitus hormonus. Šie hormonai padeda išlaikyti druskų ir vandens pusiausvyrą organizme, taip pat dalyvauja kitose svarbiose funkcijose, pavyzdžiui, palaiko įvairius reprodukcinius procesus.
Inkstų sandara ir veikla
Suaugusiam žmogui vienas inkstas įprastai siekia apie 10–12 centimetrų ilgį, o kiekviename jų telpa maždaug milijonas filtracijos vienetų – nefronų. Inkstai priima iš širdies ateinantį kraują, kurį būtina išvalyti prieš vėl grąžinant į bendrą kraujotakos ratą. Apytikriai penktadalis viso širdies perpumpuoto kraujo – tai per minutę 1,2–1,3 litro – nuolat teka į inkstus per inkstų arteriją, nukreiptą tiesiai iš pilvinės aortos.
Šlapimtakiai
Šlapimtakiai yra du siauri vamzdeliai, jungiantys inkstus su šlapimo pūsle. Kiekvieno jų galas veikia kaip vožtuvas, užsidarantis, kai šlapimo pūslė persipildo, taip apsaugant nuo atbulinio šlapimo tekėjimo. Vyrams šlapimtakiai eina šalia sėklinių pūslelių ir prostatos. Juos sudaro trys sluoksniai: gleivinė, raumeninė dalis ir išorinis skaidulinis sluoksnis. Raumenų sienelės periodiškai susitraukia (vyksta peristaltika) ir judina šlapimą šlapimtakiu; kuo daugiau šlapimo, tuo judesiai intensyvesni.
Šlapimo pūslė
Šlapimo pūslė – tai elastingas, raumenimis padengtas maišelis, esantis moterims greta makšties ir priekinėje dalyje, prieš pat gimdą. Jos sienas daugiausia sudaro lygieji raumenys. Į pūslę atsiveria trys angos – dvi iš šlapimtakių ir viena iš šlaplės, pro kurią šlapimas galiausiai pasišalina iš organizmo.
