Analinis pūslelinės virusas – tai infekcija, kai Herpes simplex virusas (HSV) sukelia skausmingų, pūslelėmis primenančių opų atsiradimą aplink išangę ar net jos viduje. Kartais ši infekcija gali pažeisti tiesiąją žarną, sukelti uždegimą ir papildomų nemalonių pojūčių.
Analinės pūslelinės simptomai
Pagrindinis šios ligos požymis – grupė skausmingų pūslelių bei žaizdelių išangės srityje. Jei išbėrimai atsiranda giliau, tiesiosios žarnos kanale, jų nepamatysite, tačiau galite jausti skausmą arba spaudimą toje vietoje.
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Skausmingas šlapinimasis
- Padidėję ir jautrūs kirkšnies limfmazgiai
Dažnai žmonės užsikrečia HSV, tačiau simptomai ne visada iškart pasireiškia. Gali būti, kad infekcija organizme jau yra, bet pati ligos eiga prasideda tik virusui suaktyvėjus.
Pasikartojančio analinės pūslelinės paūmėjimo eiga
HSV, patekęs į organizmą, lieka ramybės būsenoje nervų ląstelėse. Šiais atvejais sakoma, kad virusas „užmiega“. Tačiau jis gali suaktyvėti bet kada ir vėl sukelti naujus simptomus.
- Prieš išopėjimų atsiradimą galite jausti bendrą silpnumą, karščiavimą, galvos skausmą ir patinusius limfmazgius – tai prasideda likus iki 2 parų iki matomų žaizdų.
- Aplink išangę gali pradėti niežėti ar dilgčioti.
- Po to susiformuoja pūslelinės žaizdos, kurios pratrūksta, išskiria skystį, o vėliau sugija ir apsitraukia šašais. Paprastai paūmėjimas užtrunka 1–2 savaites.
Kaip atrodo analinės pūslelinės bėrimai?
Analinės pūslelinės opelės labai panašios į lytinių organų pūslelinės žaizdeles: pradžioje atsiranda mažos, baltos ar pakitusios spalvos pūslelės, susitelkusios į grupeles. Jos plyšta, skystis išteka, o paskui ant žaizdelių susiformuoja šašai.
Kaip galima užsikrėsti analine pūsleline?
Ši infekcija – viena iš lytiškai plintančių: užsikrėsti galima analinio sekso metu nuo partnerio, sergančio genitalijų pūsleline. Tačiau infekcija gali atsirasti net ir neturėjus analinių santykių, jei žmogui jau diagnozuota genitalijų pūslelinė. Tokiu atveju virusas lieka neveiklus nervų ląstelėse arti genitalijų ir išangės, todėl suaktyvėjęs jis gali pasireikšti tiek genitalijų, tiek išangės srityje. Net nepastebint žaizdų, HSV gali būti perduotas kitam žmogui per lytinius santykius.
Pūslelinės perdavimas analinio sekso metu
Analinė pūslelinė plinta viso seksualinio kontakto metu, kai užsikrėtusio žmogaus oda, gleivinė ar išskyros liečiasi su analine sritimi. Užsikrėsti galima ir tada, jei partnerio varpa nepatenka giliai į išangę ar nėra ejakuliacijos. Jei partneris turi lūpų pūslelinę, virusas gali būti perduotas ir per burnos-analinį kontaktą.
Diagnozavimas
Norint nustatyti, ar sergate analine pūsleline, gydytojas išklausys jūsų simptomų eigą ir atliks apžiūrą. Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekamos ir šios procedūros:
- Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas – pirštu apčiuopiamos srities anomalijos.
- Skrandžio kanalo tepinėlis – su vatos pagaliuku imamas mėginys iš tiesiosios žarnos ir siunčiamas į laboratoriją nustatyti HSV.
- Proktoskopija – specialiu prietaisu apžiūrima tiesioji žarna, ar nėra uždegimo.
- Dėl bendros sveikatos būklės ir tikslios diagnozės rekomenduojama ištirti dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų.
Kuo atviriau pasidalinsite informacija apie savo seksualinį gyvenimą su gydytoju, tuo tikslesnį tyrimą ir gydymą galėsite gauti.
Gydymas
Analinės pūslelinės gydymui skiriami antivirusiniai vaistai. Gydytojas parenka tinkamiausią vaistą bei jo vartojimo trukmę, kad paūmėjimas greičiau praeitų ir pagerėtų savijauta. Svarbu žinoti, kad antivirusiniai vaistai visiškai nepašalina HSV viruso iš organizmo. Net ir praejus simptomams, virusas išlieka kūne, todėl laikui bėgant galima sulaukti naujų paūmėjimų.
Tiems, kas dažnai patiria recidyvus, gydytojas gali pasiūlyti ilgalaikį – slopinantį – gydymą. Tokiu atveju antivirusinius vaistus reikia vartoti nuolat, net esant gerai savijautai. Tai padeda sumažinti paūmėjimų skaičių bei riziką užkrėsti kitą asmenį.
Prevencijos būdai
HSV virusu galima užsikrėsti per bet kokį seksualinį kontaktą – net ir tada, kai simptomai neišreikšti. Saugiausias būdas išvengti užsikrėtimo – vengti lytinių santykių, tačiau realiame gyvenime galima išlikti saugesniems ir taip:
- Turėti tik vieną lytinį partnerį, kuris taip pat yra ištirtas dėl HSV ir neužsikrėtęs.
- Naudoti prezervatyvą ar dantų plėvelę lytinio akto metu.
- Vengti lytinių santykių su partneriu, kuriam matomi pūslelinės bėrimai ar simptomai.
- Prieš pradedant santykius su nauju partneriu – kartu pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų.
Gyvenimas su analine pūsleline
Analinė pūslelinė nėra pagydoma liga, tačiau simptomus ir paūmėjimus galima valdyti vaistais. Svarbiausia žinoti, kaip apsaugoti save ir kitus, bei laikytis gydytojo rekomendacijų dėl gydymo.
- Naudokite apsaugos priemones visų seksualinių aktų metu.
- Neturėkite lytinių santykių paūmėjimo metu, kol odos bėrimai visiškai neišgijo.
- Atvirai kalbėkite su partneriu(-iais) apie lytiniu keliu plintančias infekcijas, įskaitant pūslelinę.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jeigu pastebite analinės pūslelinės simptomus arba įtariate užsikrėtimą.
- Jūsų partneriui diagnozuota analinė ar genitalijų pūslelinė, ar kita lytiškai plintanti infekcija, net jei simptomai dar nepasireiškė.
- Norite atlikti lytiškai plintančių infekcijų tyrimus.
- Iškilo klausimų dėl gydymo arba sveikatos priežiūros plano.
