Analinis stenozė – tai būklė, kai išangės anga tampa siauresnė, todėl tampa sunkiau pasišalinti išmatoms. Dažniausiai siaurėjimas atsiranda dėl randų susidarymo po operacijų ar dėl ilgalaikių uždegiminių žarnyno ligų, tačiau kartais ši problema nustatoma dar kūdikiui gimus – tuomet išangės anga jau iš prigimties būna siaura.
Kas sukelia analinę stenozę?
Dažniausia šios ligos priežastis – rando audinio susidarymas išangės srityje. Tokie randai dažnai susiformuoja po hemorojaus operacijų, tačiau jų gali atsirasti ir gydant analines lytiniu keliu plintančias infekcijas, esant uždegiminėms žarnyno ligoms arba tuomet, kai taikoma spindulinė terapija išangės vėžio gydymo metu. Kartais lėtinės problemos su vidurių užkietėjimu ar dažnas laisvinamųjų vartojimas taip pat padeda vystytis stenozės požymiams.
Kūdikiams siaura išangės anga būna dar vystymosi metu gimdoje, tačiau tiksli šio sutrikimo priežastis dažniausiai lieka nežinoma.
Analinės stenozės simptomai
Simptomai suaugusiesiems
- Dažniausias simptomas – užkietėję viduriai, kai tampa sunku ar visai neįmanoma pasišalinti išmatoms.
- Gali varginti skausmas tuštinantis.
- Po tuštinimosi lieka jausmas, kad žarnos ne iki galo išsituštino.
- Kartais pasitaiko netikėtas tuštinimasis – išmatų nelaikymas, o išmatos gali būti plonos, panašios į pieštuką.
- Gali pasirodyti kraujo iš išangės.
- Kai kuriems pasireiškia viduriavimas.
Simptomai kūdikiams
- Jei naujagimis pirmąsias 48 gyvenimo valandas neišsituština – nepraleidžia mekonijaus, tai gali būti ženklas apie įgimtą analinę stenozę.
- Kūdikiams išmatos taip pat būna siauros, dažnai pasireiškia pilvo pūtimas.
- Pastebimas padidėjęs neramumas, kūdikis daug verkia ir sunkiai nusiramina.
- Gilesnę dehidrataciją rodo įdubusi momenėlio sritis ir retesnis nei įprasta šlapinimasis – mažiau nei šešios sauskelnių pasikeitimo dienos metu.
Kaip diagnozuojama analinė stenozė?
Diagnozės kelias priklauso nuo paciento amžiaus. Kūdikiui visų pirma tikrinama per naujagimio apžiūrą, įvertinama, ar nėra įgimtos išangės angos siaurumo. Esant įtarimui dėl šio sutrikimo, atliekami tokie tyrimai kaip ultragarso tyrimas, bario klizma arba kompiuterinė tomografija.
Suaugusiems gydytojas renkasi išmatų pobūdį, domisi paciento ligos istorija, ypač jei neseniai atlikta chirurginė intervencija. Taip pat atliekama skaitmeninė rektalinė apžiūra, tiesiosios žarnos endoskopiniai tyrimai – anoskopija ar proktoskopija.
Galimos komplikacijos
Kokios komplikacijos gali atsirasti, priklauso nuo simptomų intensyvumo. Užsitęsus vidurių užkietėjimui, susidaro išmatų sąstovis (impakcija), o išmatų nelaikymas gali pažeisti aplink išangę esančią odą – susidaro žaizdelės ar dirginimas. Sunkesniais atvejais kūdikiui išsivysto dehidratacija dėl prasto maisto pasisavinimo ir skysčių trūkumo organizme.
Gydymo būdai
Gydymą parenka gydytojas, atsižvelgęs į paciento amžių ir problemos sunkumą. Dažnai gydymas pradedamas nuo paprastų priemonių, kurios padeda lengviau pasišalinti išmatoms – skiriami laisvinamieji ar išmatų minkštikliai, skatinama vartoti daugiau skysčių ir valgyti daug skaidulų turintį maistą. Tokios priemonės gali tapti pakankamos, kad išangės anga natūraliai šiek tiek prasiplėstų.
Jei simptomai nepraeina, prireikia specialių procedūrų. Viena iš dažnesnių – išangės plėtimas (dilatacija), kai į išangę įvedami specialūs, vis didesnio skersmens plėtikliai. Kūdikiai tokią procedūrą paprastai atlieka kelis kartus per dieną keletą savaičių, vėliau rečiau, kol išangės skersmuo tampa tinkamas.
Sunkesniais atvejais gydytojas rekomenduoja chirurgines intervencijas – prireikus atliekama anoplastika, kai atkuriama taisyklinga išangės sandara, arba išorinės ar vidinės sfinkterio raumens atpalaidavimo (sfinkterotomijos) procedūra, kad išangės audiniai galėtų lengviau išsiplėsti.
Gyvenimas su analine stenoze
Jei susiduriate su šia problema, dažniausiai su gydytojo pagalba galima pasiekti ženklių pagerėjimų – normalizuojasi žarnyno veikla, sumažėja simptomai. Tačiau žmonėms, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, išangės siaurėjimas gali pasikartoti, todėl svarbu nuolat stebėti savo sveikatą ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
Kūdikiams dažniausiai, pradėjus gydymą, išmatų pasišalinimas pagerėja. Tačiau užaugus gali būti vis dar reikalinga atidesnė priežiūra dėl polinkio vidurių užkietėjimui – ypač kai vaikas pradeda mokytis naudotis tualetu.
Kaip padėti sau kasdien?
- Pradėkite dieną nuo stiklinės šilto vandens – tai gali paskatinti žarnyno veiklą.
- Nedidelis kiekis kavos taip pat gali suaktyvinti virškinimo raumenų judesius.
- Būkite fiziškai aktyvūs – ėjimas, važinėjimas dviračiu ar kita aktyvi veikla stimuliuoja pilvo raumenis ir padeda reguliariai tuštintis.
- Jei prireikia, pasitarkite su gydytoju dėl laisvinamųjų ar minkštiklių naudojimo, ypač jei gydotės kitą žarnyno ligą – vaistų pasirinkimas gali skirtis kiekvienu atveju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei savijauta nepagerėja taikant paskirtas priemones arba simptomai intensyvėja: stiprėja skausmas, užkietėjimas ar atsiranda naujų sutrikimų.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
