Išemija – tai būklė, kai tam tikra kūno dalis negauna pakankamo kraujo kiekio. Kartu su krauju organizmas gauna ir deguonį, kuris yra būtinas ląstelėms išlikti. Kai kraujotaka sutrinka, sumažėjęs deguonies kiekis gali kelti pavojų audiniams ir organams. Būtent deguonies trūkumas kelia didžiausią grėsmę, nes ląstelės negali išgyventi be jo ilgą laiką.
Išemijos rūšys
Ši būsena gali išsivystyti bet kurioje kūno dalyje. Pagrindinės išemijos formos:
- Miokardo išemija (širdies raumens kraujotakos sutrikimas)
- Mezenterinė išemija (virškinamojo trakto arterijų užsikimšimas)
- Galūnių arba periferinė išemija
- Išeminio tipo insultas
- Pereinantis išeminis priepuolis (TIA), vadinamas „mažuoju insultu”
Kaip dažnai pasitaiko išemija
Išemija – itin dažna medicininė problema. Širdies ir kraujagyslių ligos nuolat išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje, o dauguma insultų taip pat yra sukelti išemijos. Pavyzdžiui, periferinė arterijų liga diagnozuota daugiau kaip 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Iš jų apie 11% pacientų susiduria su lėtine galūnių gyvybei pavojinga išemija.
Sutrūkus kraujotakai virškinamajame trakte, tokia išemija pasitaiko rečiau ir dažniausiai vystosi kritinės būklės pacientams.
Išemijos simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo tos kūno dalies, kuriai trūksta kraujo:
- Krūtinės skausmas (angina)
- Dusulys
- Galvos svaigimas ar alpimas
- Kalbos sutrikimai
- Sutrikusi koordinacija
- Rankos arba kojos skausmas
- Blyški, šalta ranka ar koja
- Dilgčiojimas, nutirpimas galūnėje
- Stiprus pilvo skausmas
- Didelis pilvo pūtimas
- Viduriavimas
- Pykinimas ar diskomfortas skrandyje
Išemijos atsiradimo priežastys
Pagrindinė išemijos priežastis – užsikimšusi arba labai susiaurėjusi arterija, todėl į audinius nebeatkeliauja reikiamas kiekis kraujo. Kai kuriais atvejais, viso kūno išemija gali išsivystyti dėl ilgalaikio žemo kraujospūdžio ar deguonies stokos.
- Aterosklerozė (arterijų sienelių siaurėjimas)
- Kraujo krešuliai
- Suspausta pilvo išvarža (stranguliacija)
- Pavojingai žemas kraujospūdis
- Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas)
- Medicininės intervencijos ar aparatai, dažnai naudojami gydymui ar gyvybės palaikymui
Rizikos veiksniai
Tam tikros būklės ar įpročiai didina išemijos riziką:
- Ankstesnė išemija kitoje kūno vietoje
- Per aukštas arba per žemas kraujospūdis
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
- Cukrinis diabetas
- Mažas fizinis aktyvumas
- Antsvoris
- Lėtinė inkstų liga
- Rūkymas ir kiti tabako gaminiai
- Širdies infarkto arba insulto istorija
- Miego apnėja
- Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai kontraceptikai
Išemijos komplikacijos
- Širdies infarktas
- Pavojinga galūnių išemija
- Insultas
- Pereinantis išeminis priepuolis (TIA)
- Žarnyno sienelės prakiurimas
- Gangrena ir susijusios infekcijos
Diagnostika
Kaip nustatoma išemija
Gydytojas iš pradžių išklausinėja apie dabartinius simptomus ir sveikatos istoriją, atlieka apžiūrą ir įvertina problematišką kūno vietą. Prireikus skiriami papildomi tyrimai.
Pagrindiniai diagnostikos tyrimai
- Kraujo tyrimai
- Kulkšnies ir žasto indeksas
- Doplerio ultragarso tyrimas
- Echokardiograma
- Angiograma
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Fizinis krūvio testas
- Elektrokardiograma (EKG)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
Gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – pagerinti kraujotaką ir užtikrinti, kad audiniai gautų pakankamai deguonies. Išemija gydoma tiek vaistais, tiek kasdienio gyvenimo pokyčiais ar medicininėmis procedūromis.
Vaistai ir pagalbinės priemonės
- Vaistai kraujospūdžiui mažinti
- Preparatai cholesterolio kiekiui mažinti
- Antikoaguliantai (kraujo skystinimui)
- Antitrombocitiniai vaistai
- Vaistai, tirpdantys krešulius
- Antibiotikai (esant infekcijai)
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Bent 30 minučių fizinio aktyvumo penkis kartus per savaitę
- Normalaus kūno svorio palaikymas
- Vengti tabako gaminių
- Įtraukti į mitybą daugiau daržovių ir vaisių
Chirurginės ir intervencinės procedūros
- Angioplastika su stentavimu
- Embolų ar trombų šalinimas (trombektomija)
- Arterijų šuntavimo operacija
- Aterektomija (apnašų šalinimas iš kraujagyslių)
- Širdies kraujagyslių šuntavimo operacija
- Vidinės arterijos valymas (endarterektomija)
- Laparoskopinės ir laparotomijos operacijos
Prevencija
Sumažinti išemijos riziką gali padėti šie įpročiai:
- Į racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų produktų
- Pakankamai vartoti skysčių, kad nesusidarytų dehidratacija
- Atsisakyti tabako
- Reguliariai mankštintis
- Laiku gydyti tokias ligas kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolio kiekio sutrikimai
Prognozė
Išemija bet kurioje kūno vietoje kelia pavojų sveikatai, nes ląstelės negauna deguonies. Kiekviena situacija individuali, tačiau kuo greičiau gaunate reikiamą pagalbą, tuo palankesnė baigtis. Pavyzdžiui, jei galūnės išemijos atveju chirurginė operacija atliekama nedelsiant, tikimybė išvengti komplikacijų siekia net iki 93%. Jei operacija atidedama 8 valandoms ar ilgiau, šis rodiklis sumažėja.
Kai sutrikimas paliečia gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, širdį ar smegenis, kiekviena minutė tampa itin svarbi. Nuo to priklauso ne tik išgyvenimas, bet ir galimos pasekmės bei gyvenimo kokybė ateityje.
Kasdienė priežiūra ir svarbūs patarimai
Atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus – svarbus žingsnis sveikimui. Vaistus naudokite nuolat, nepraleiskite nė vienos dozės. Jei sunku prisiminti, galite nusistatyti priminimą telefone ar naudoti specialų vaistinėlių organizatorių.
Nepriklausomai nuo išemijos rūšies, sveikatai padės kasdieniai įpročių pokyčiai bei esamų ligų (aukšto spaudimo, diabeto ar cholesterolio sutrikimų) kontrolė.
Kada kreiptis į specialistus?
Reguliariai lankykitės numatytuose vizituose – taip galėsite laiku pastebėti simptomų pasikartojimą ar naujas problemas. Ypač svarbu pranešti, jei pasireiškia stiprus šalutinis poveikis nuo vaistų ar po chirurginių procedūrų stebimos nepageidaujamos reakcijos.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
- Staiga atsiradęs, stiprus pilvo skausmas
- Pakartotiniai širdies infarkto arba insulto simptomai
- Intensyvus skausmas kojoje ar pėdoje
Klausimai gydytojui
- Kiek laiko reikės vartoti paskirtus vaistus?
- Kiek didelė rizika patirti kitą išemijos epizodą?
- Ar mano artimieji taip pat turi didesnę riziką dėl mano diagnozės?
- Kaip dažnai reikės tikrintis pas gydytoją?