Sibiro opa (Bacillus anthracis): simptomai ir priežastys

Juodligė – tai infekcinė liga, kurią sukelia Bacillus anthracis bakterija. Šios bakterijos ilgai išlieka gyvybingos dirvožemyje, kur būna neaktyvios sporų pavidalu. Juodligė dažniausiai aptinkama gyvūnams, mintantiems užkrėsta žole ar šienu, tačiau žmonės taip pat gali užsikrėsti. Nors pasaulyje juodligė fiksuojama įvairiuose regionuose, kai kuriose šalyse liga itin reta.

Turinys

1.Juodligės tipai
2.Juodligės plitimas ir dažnis
3.Juodligės kaip biologinio ginklo grėsmė
4.Juodligės simptomai
5.Kaip vystosi juodligės infekcija?
6.Ar juodligė plinta nuo žmogaus žmogui?
7.Kas patenka į rizikos grupę?
8.Galimos komplikacijos
9.Diagnozės nustatymas
10.Juodligės gydymo galimybės
11.Prevencijos priemonės
12.Ligos prognozė
13.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
14.Naudinga aptarti su gydytoju

Juodligės tipai

Pagal infekcijos kelią juodligė skirstoma į keletą formų. Kiekvienas tipas pasižymi skirtingu ligos sunkumu ir simptomais:

Odos juodligė – dažniausiai išsivysto, kai bakterijos patenka per odos pažeidimą. Tai lengviausiai gydoma juodligės forma. Didžiausią riziką turi veterinarai bei žmonės, dirbantys su gyvūnų kailiais, vilna ar oda.
Virškinamojo trakto juodligė – pasireiškia, jei suvalgoma nepakankamai termiškai apdorotos ar užkrėstos mėsos. Bakterijos pažeidžia burną, ryklę, stemplę, skrandį ir žarnyną.
Įkvėpimo juodligė – susirgti galima įkvėpus bakterijų sporų, kurios sukelia sunkias kvėpavimo problemas. Dažniau pasitaiko tarp žmonių, dirbančių vilnos ar žaliavinės odos apdirbimo pramonėje.
Injekcinė juodligė – ši forma aptinkama asmenims, kurie leidžiasi heroiną. Bakterijos patenka tiesiai po oda ar į raumenis ir sukelia vietinius uždegimus. Tai kiek retesnė forma.

Juodligės plitimas ir dažnis

Nors juodligė galima užsikrėsti bet kur pasaulyje, paplitimas priklauso nuo regionų gyvulių skiepijimo programų efektyvumo. Dažniausiai protrūkiai pastebimi valstybėse, kur negalioja privalomas gyvulių skiepijimas. Tarp tokių regionų yra Karibų salos, Centrinė Amerikoje, dalis Azijos, Pietų Amerika, Sub-Sacharos Afrika ir kai kurios Pietų bei Rytų Europos šalys.

Juodligės kaip biologinio ginklo grėsmė

Bacillus anthracis bakterijų sporos gali būti naudojamos kaip biologinis ginklas. Yra užfiksuotų atvejų, kai šia liga buvo siekiama tyčia užkrėsti žmones naudojant sprogmenis ar siunčiant užkrėstas siuntas. Dėl to, siekiant užkirsti kelią panašioms grėsmėms, vykdomos prevencinės ir apsaugos priemonės.

Juodligės simptomai

Ligos išraiška priklauso nuo užkrato patekimo kelio. Dažniausiai simptomai pasirodo praėjus kelioms dienoms ar net savaitei po kontakto su bakterijomis. Įkvėpus bakterijų, požymiai gali pasireikšti net po poros mėnesių. Pagrindiniai galimi simptomai:

Susiję įrašai

Staigūs krūtinės arba pilvo skausmai
Kvėpavimo sutrikimai
Nuovargis ir galvos ar raumenų skausmai
Aukšta temperatūra, gausus prakaitavimas
Niežtintys pūsleliai, odaopos su tamsiu centru
Pykinimas, vėmimas, kraujingos išmatos
Padidėję limfmazgiai

Kaip vystosi juodligės infekcija?

Gyvūnai ir žmonės gali užsikrėsti šia liga, kai patenka į kontaktą su sporomis – įkvepia jas, paryja ar perneša per pažeistą odą. Organizme bakterijos tampa aktyvios, pradeda daugintis ir išskiria nuodingas medžiagas, galinčias smarkiai apnuodyti visą kūną.

Ar juodligė plinta nuo žmogaus žmogui?

Skirtingai nei gripas ar vėjaraupiai, ši liga tarpusavyje neplinta. Užsikrėsti nuo kito žmogaus neįmanoma, išskyrus itin retus atvejus, kai uždegiminė odos žaizda paliečiama tiesiogiai.

Kas patenka į rizikos grupę?

Didžiausią pavojų užsikrėsti patiria:

Gyvulininkystės ūkyje dirbantys žmonės, ūkininkai
Karinės tarnybos nariai ar keliautojai į endemines zonas
Mokslininkai, tiriantys šią bakteriją
Veterinarijos darbuotojai bei asmenys, apdirbantys gyvūnų produktus
Vilnos balinimo, kailių, skerdyklų darbuotojai
Muzikos instrumentų gamintojai, naudojantys gyvūnų odą
Asmenys, leidžiantys narkotikus

Galimos komplikacijos

Laiku nepradėjus gydymo, ši bakterinė infekcija gali būti mirtina. Pasekmės priklauso nuo ligos tipo:

Odos forma išgydoma beveik visada, jei skiriami antibiotikai. Tačiau negydant, mirštamumas gali siekti iki 20 %.
Virškinamojo trakto juodligės atveju apie 60 % gydytų pacientų pasveiksta, bet be pagalbos daugiau nei pusė sergančiųjų miršta. Yra rizika išsivystyti smegenų dangalų ir stuburo uždegimui.
Įkvėpimo juodligė yra pati pavojingiausia – taikant gydymą išgyvena maždaug 55 %, be jo – tik apie 15 % užsikrėtusiųjų.

Diagnozės nustatymas

Gydytojas parenka tyrimus atsižvelgdamas į simptomus ir galimą užsikrėtimo būdą. Jie gali būti įvairūs:

Odos žaizdos mėginio biopsija
Kraujo tyrimai
Krūtinės ląstos rentgenograma
Kompiuterinė tomografija (KT)
Išmatų arba gleivių laboratoriniai tyrimai
Lumbalinė punkcija

Juodligės gydymo galimybės

Dažniausiai ši infekcija reaguoja į gydymą. Svarbiausia nedelsti kreiptis į medikus, jei įtariate kontaktą su juodlige. Gydymo priemonės gali apimti:

Antibiotikus – jie skiriami tabletėmis arba leidžiami į veną. Gydymo trukmė gali siekti iki 60 dienų.
Antitoksinus – šie preparatai skirti neutralizuoti bakterijų išskyras toksinus, dažniausiai vartojami kartu su antibiotikais.
Vakcina – kai kuriais atvejais naudojama gydyti jau užsikrėtusiems, dažnai kartu su kitais vaistais.

Prevencijos priemonės

Efektyviausia juodligės prevencija – vakcina, kurios veiksmingumas siekia apie 90 %. Vakcina skirta tik rizikos grupėms: ūkininkams, gyvulininkystės specialistams, kariškiams, laboratorijų darbuotojams, keliaujantiems į pavojingas zonas. Norint susiformuoti imunitetui, reikia penkių vakcinos dozių per 18 mėnesių, vėliau – kasmetinės stiprinamosios dozės. Esant patvirtintam kontaktui su bakterijomis, vakcinacija taip pat sumažina ligos išsivystymo riziką.

Vakcina nėra skirta plačiajai visuomenei. Ketinantiems vykti į regionus, kur fiksuojama juodligės protrūkių, patariama:

Vengti nepakankamai iškeptos ar žaliavinės mėsos
Neliesti ar neįsigyti dirbinių iš gyvūnų odos arba vilnos
Saugotis kontakto su gyvūnais

Ligos prognozė

Greitas gydymo pradėjimas labai svarbus siekiant išvengti sunkių pasekmių. Negydant juodligė dažniausiai baigiasi mirtimi. Laiku pradėti antibiotikai ar kitos priemonės padidina tikimybę visiškai pasveikti ir apsaugo nuo sunkiausių simptomų.