Kabliarplės – tai žmogaus žarnyne gyvenančios parazitinės kirmėlės, dažniausiai aptinkamos tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur sanitarinės sąlygos prastesnės. Užsikrėsti kabliarplėmis galima basomis vaikštant užterštoje dirvoje, mat šių parazitų lervos sugeba prasiskverbti per odą ir išplisti visame organizme.
- 1.Kabliarplės – kas tai?
- 2.Kaip plinta kabliarplės?
- 3.Kabliarplės simptomai
- 4.Užsikrėtimo rizikos veiksniai
- 5.Ar kabliarplės plinta nuo žmogaus žmogui?
- 6.Ar gyvūnai gali užkrėsti žmones kabliarplėmis?
- 7.Kabliarplės diagnozavimas
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Kaip apsisaugoti nuo kabliarplės?
- 10.Kabliarplės – žvilgsnis į ateitį
- 11.Kada kreiptis į gydytoją?
Kabliarplės – kas tai?
Kabliarplės yra dviejų pagrindinių rūšių – Ancylostoma duodenale ir Necator americanus. Tos rūšys dažniausiai pažeidžia žmonių žarnyną. Jų pavadinimas kilo iš savito galvos „kabliuko“ – būtent juo kirmėlė prisitvirtina prie žarnyno sienelių ir minta šeimininko krauju.
Kabliarplės ne tik sukelia nemalonius virškinimo sutrikimus, bet ir gali lemti geležies stokos anemiją, maisto medžiagų trūkumą, svorio mažėjimą ar kitus negalavimus.
Kaip plinta kabliarplės?
Kabliarplės išsiskiria į aplinką su užsikrėtusio žmogaus išmatomis. Jei lauke tuštinamasi į dirvą ar naudojamos žmonių išmatos kaip trąšos, užkratas greitai paplinta. Vaikštant basomis užterštoje dirvoje, lervos prasiskverbia per pėdų odą ir pradeda kelionę organizme:
- lervos iš pradžių patenka į kraujotaką;
- vėliau jos keliauja į širdį, plaučius ir galiausiai – į žarnyną;
- jei lervos čia subręsta, jos pradeda dėti kiaušinėlius, kurie vėl išsiskiria su išmatomis ir užkrečia kitus;
- kirmėlės žmogaus organizme gali išgyventi net kelerius metus.
Kabliarplės simptomai
Daugelis užsikrėtusiųjų iš pradžių nejaučia jokių simptomų, tačiau didėjant infekcijai ima varginti vis stipresni negalavimai. Dažniausi požymiai, kad galbūt užsikrėtėte kabliarplėmis:
- odos bėrimas pėdose – dažnai toje vietoje, kur lervos įskverbė;
- karščiavimas;
- kosulys ar švokštimas kvėpuojant;
- pilvo skausmas, diskomfortas ar viduriavimas;
- apetito stoka;
- svorio kritimas;
- geležies trūkumo anemija.
Be to, jei infekcija stipri, dėl nuolatinio kraujo netekimo žmogui gali prasidėti silpnumas, raumenų mėšlungis, dusulys, nuovargis ar net krūtinės skausmas.
- Ypač jautrūs vaikai – jie ilgai sergant kabliarplėmis gali patirti vystymosi sulėtėjimą dėl geležies ir baltymų trūkumo.
Užsikrėtimo rizikos veiksniai
Daugiausia kabliarplėmis užsikrečiama šiltuose, drėgnuose, tankiai apgyvendintuose regionuose, kur dažnai trūksta tinkamos kanalizacijos arba nėra galimybės naudotis tualetais. Rizika padidėja einant basomis per užkrėstą žemę ir ten, kur išmatos nėra tinkamai utilizuojamos.
Ar kabliarplės plinta nuo žmogaus žmogui?
Taip, kabliarplės gali būti labai užkrečiamos. Užsikrėsti galima tiek tiesiogiai per kontaktą su užkrėstu dirvožemiu, tiek netiesiogiai, patekus ant rankų ar maisto užterštų dalelių.
Ar gyvūnai gali užkrėsti žmones kabliarplėmis?
Nors katės, šunys ir kiti gyvūnai taip pat serga kabliarpline infekcija, jų kirmėlių rūšys dažniausiai nesugeba išgyventi ar daugintis žmogaus organizme. Kartais gyvūnų kabliarplės prasiskverbia per žmogaus odą ir sukelia niežtintį bėrimą – odos vagėtoją (lot. cutaneous larva migrans), kuris atrodo kaip plona, raudona, išilgai plintanti linija.
Kabliarplės diagnozavimas
Jei gydytojui kyla įtarimas dėl kabliarplės, skiriamas išmatų tyrimas – per mikroskopą ieškoma parazitų kiaušinėlių. Jei asmuo neseniai lankėsi vietovėje, kur kabliarplės paplitusios, gali būti paskirti ir kraujo tyrimai – pavyzdžiui, nustatyti padidėjusį tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių kiekį (eozinofiliją), kuris būdingas šiai infekcijai. Neretai kraujyje pokyčiai išryškėja dar prieš pasirodant kiaušinėliams išmatose.
Gydymo galimybės
Nustačius kabliarplę, gydytojas paskiria antihelmintinių vaistų, kurie efektyviai naikina suaugusias kirmėles. Dažniausiai gydoma geriamaisiais vaistais nuo parazitų – vieną ar kelias dienas. Prireikus, jei žmogui išsivystė anemija, papildomai rekomenduojami geležies preparatai.
- Populiariausi vaistai nuo kabliarplės – mebendazolis arba albendazolis, kurie veiksmingai pašalina parazitą iš organizmo.
Nors teoriškai liga galėtų praeiti savaime, be gydymo tai gali užtrukti daug metų ir per tą laiką sukelti rimtų sveikatos problemų (pvz., išsekimą ir mažakraujystę). Svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, norint išvengti komplikacijų.
Kaip apsisaugoti nuo kabliarplės?
- Basomis vaikščiokite tik ten, kur dirvožemis neužterštas išmatomis.
- Kruopščiai plaukite rankas po tualeto ir prieš valgį.
- Visada naudokitės tualetu, nepalikite išmatų atviroje aplinkoje.
- Nenaudokite žmonių išmatų kaip trąšų soduose ar laukuose.
Kabliarplės – žvilgsnis į ateitį
Ši infekcija dažniausiai visiškai pagydoma skyrus atitinkamų vaistų kursą. Dauguma žmonių, laiku pradėję gydymą, pasveiksta visiškai, o tokie simptomai kaip anemija ar nuovargis palaipsniui išnyksta.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite:
- netikėtą bėrimą ant pėdų, ypač po kelionių;
- ryškų apetito sumažėjimą ar svorio kritimą;
- nuolatinį nuovargį ar galvos svaigimą;
- kitus iki šiol nepatirtus virškinimo ar sveikatos sutrikimus.
Kelionėse į tropines ar subtropines šalis verta pasitarti dėl apsaugos nuo kabliarplės. Svarbu aptarti, kaip elgtis vietovėse su didesne rizika, kiek ilgai kabliarplės gali išgyventi žmogaus žarnyne ir kada būtina tirti dėl anemijos, ypač jei grįžus iš kelionės atsirado nusiskundimų.
