Nėštumas keičia ne tik moters kūną, bet ir eigos būdą, kitaip sakant – net ėjimas tampa kitoks. Dėl augančio pilvo keičiasi svorio centras, todėl dažnai sumenksta pusiausvyros jausmas. Dėl to visai nestebina, jog maždaug ketvirtadalis nėščiųjų bent kartą nėštumo metu patiria griūtį.
Laimei, moters organizmas turi natūralių apsaugos mechanizmų. Kūdikį nuo smūgių saugo amniono skystis, stiprūs gimdos raumenys padeda atsverti netikėtus judesius. Visgi, suklupimai ir griūtys vis dar gali nutikti bet kam, tačiau besilaukiančiai moteriai jos kelia daugiau nerimo. Ką verta žinoti, jei nukritote būdama nėščia?
Galimos komplikacijos
Nedidelis griuvimas įprastai nepalieka ilgalaikių pėdsakų nei jums, nei kūdikiui. Tačiau stipresnis smūgis arba kritimas tam tikru kampu gali turėti pasekmių. Štai kokios komplikacijos gali pasitaikyti:
- placentos atšokimas
- lūžę ar stipriai sumušti kaulai
- sąmonės pakitimai
- vaisiaus galvytės trauma
Medicininės pagalbos po griuvimo prireikia maždaug dešimtadaliui nėščiųjų.
Kada kreiptis į gydytoją
Nedidelis nubučiuotas kelias ar nestiprus sumušimas dažniausiai nesukelia bėdų. Vis dėlto, yra ženklų, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei bent vieną iš šių simptomų pastebėjote po griuvimo, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju:
- stiprus smūgis buvo į pilvą
- prasiskverbė vaisiaus vandenys ar atsirado kraujavimas iš makšties
- staiga pasireiškė stiprūs skausmai dubens, pilvo ar gimdos srityje
- ima dažnėti ar prasideda sąrėmiai
- pajutote, kad kūdikis juda rečiau nei įprastai
Visais atvejais, kai jaučiatės sunerimusi dėl savo ar kūdikio būklės, kuo skubiau kreipkitės į specialistus.
Kaip vertinamos traumos
Po griuvimo gydytojas visų pirma atidžiai apžiūrės jus, ypač jei yra požymių apie kaulų lūžimą, sąnario patempimą ar krūtinės ląstos sužalojimus, kurie galėtų paveikti kvėpavimą. Toliau bus įvertinama kūdikio būklė – paprastai ultragarso ar Doplerio pagalba klausoma vaisiaus širdies veikla.
Būsena vertinama ir pagal tokius ženklus kaip prasidėję sąrėmiai, kraujavimas ar padidėjęs jautrumas gimdoje. Esant poreikiui, gali būti taikomas nuolatinis vaisiaus širdelės ir galimų sąrėmių stebėjimas, kuris padeda laiku užfiksuoti galimas komplikacijas: placentos atšokimą ar vaisiaus širdies sulėtėjimą.
Priklausomai nuo situacijos gali būti atlikti kraujo tyrimai – pavyzdžiui, siekiant nustatyti kraujo grupę ir hemoglobino kiekį. Moterims, turinčioms Rh neigiamą kraujo tipą, kyla didesnė paslėpto kraujavimo rizika, galinti paveikti kūdikį. Tokiais atvejais dažnai rekomenduojama speciali injekcija, mažinanti komplikacijų tikimybę.
Kaip apsisaugoti nuo griūčių
Nors ne visus griuvimus galima išvengti, yra daugybė būdų sumažinti tokios nelaimės riziką:
- rinkitės avalynę su neslystančiu padu, venkite aukštakulnių ir nestabilių batų
- atkreipkite dėmesį į šlapias ar slidžias grindis
- naudokitės turėklais kopdamos laiptais žemyn
- venkite nešti didelius daiktus, kurie užstoja vaizdą į žemę
- stenkitės vaikščioti lygiais paviršiais, neslidinėkite žole ar nelygiose vietose
- fizinio aktyvumo metu pirmenybę teikite saugioms, lygioms vietoms, pavyzdžiui, sporto takams ar takeliams
Nebūtina nustoti judėti dėl baimės suklysti – tiesiog būkite atsargesnės ir rinkitės tinkamas sąlygas aktyvumui.
Ką svarbu prisiminti
Nėštumo metu jūsų gydytojas nuolat stebės kūdikio ir placentos padėtį, tad reguliarūs vizitai leis laiku pastebėti galimus pokyčius. Tinkama priežiūra ir savalaikis dėmesys sveikatai svarbūs saugiam nėštumui bei gerai Kūdikio savijautai.
Jei po griuvimo iškyla bet kokių abejonių ar nerimą keliančių požymių, kuo skubiau pasikonsultuokite su gydytoju ar medicinos specialistu.
