Maždaug 29 milijonai žmonių JAV vartoja kasdienę aspirino dozę kaip prevencinę priemonę nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir nors dėl su amžiumi susijusio padidėjusio kraujavimo pavojaus medicinos institucijos nemėgsta, ji dabar formuojasi kaip kažkas, kas gali būti dar naudingiau suaktyvinant imuninę sistemą, padedančią atsikratyti tam tikrų vėžio formų.
Daugėja tyrimų, rodančių, kad reguliarus, ilgalaikis mažų aspirino dozių vartojimas buvo susijęs su geresniais gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio (CRC) rezultatais. Tačiau mokslininkai nebuvo visiškai tikri, kodėl įprastas nereceptinis vaistas turėjo išskirtinį ir, atrodo, tikslinį poveikį CRC augimui ir plitimui, o rinkti ilgalaikius duomenis apie šią aspirino vartojimo sritį buvo sudėtinga.
Ankstesnis Harvardo vadovaujamas tyrimas parodė, kad reguliarus aspirino režimas gali užkirsti kelią beveik 11% gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio ir 8% virškinimo trakto vėžio atvejų, kasmet diagnozuojamų JAV. Dabar italų mokslininkai ištyrė visų CRC pacientų, operuotų Chirurgia Generale skyriuje Padovoje, Italijoje, klinikinius ir patologinius įrašus 2015–2019 m. Iš šių 238 pacientų 31 (13 %) buvo laikomi aspirino vartotojais – tie, kurie vartojo 100 mg nesteroidinio vaisto nuo uždegimo per parą.
Šiems 238 pacientams, vadinamiems METACCRE kohorta, buvo atlikta histologinė analizė, mokslininkai nagrinėjo navikuose infiltruojančius limfocitus (TIL), imunochemijos ir mutacijų duomenis. Pacientų pogrupis buvo įtrauktas į IMMUNOREACT1 grupę, kuri daugiausia dėmesio skyrė imunohistochemijai ir srauto citometrijai.
Paprasčiau tariant, mokslininkai nustatė, kad reguliarus aspirino vartojimas apribojo mazgų metastazes (vėžio plitimą) ir gamino daugiau naviką infiltruojančių limfocitų – T ir B ląstelių, kurios gali atpažinti vėžines ląsteles ir jas nužudyti. IMMUNOREACT1 grupėje, kurioje dalyvavo 130 pacientų (14 arba 22 proc. aspirino vartotojų), sveikos tiesiosios žarnos gleivinės analizė parodė, kad vartojant aspiriną, buvo daug didesnė epitelio CD80 ekspresija – baltymas, kuris vaidina svarbų vaidmenį aktyvinant priešvėžines imunines ląsteles.
„Mūsų tyrimas rodo papildomą vėžio prevencijos ar gydymo aspirinu mechanizmą, be jo klasikinio vaistų mechanizmo, apimančio uždegimo slopinimą“, – sakė pagrindinis tyrėjas dr. Marco Scarpa iš Paduvos universiteto.
Įdomu tai, kad buvo tiriamas IMMUNOREACT1 pacientų pogrupis, nes, palyginti su CRC, tiesiosios žarnos audinys yra labiausiai nutolęs nuo aspirino poveikio. Teigiamas atsakas sveikoje tiesiosios žarnos gleivinėje rodo, kad nepaisant mažo aspirino biologinio prieinamumo, vis tiek panašus imuninės priežiūros atsakas.
Apskritai pacientams, vartojantiems aspiriną, buvo pastebėtas mažesnis neutrofilų ir limfocitų santykis – kuo mažesnis, tuo geriau mažėja sergamumas ir gerėja vėžio atvejų gydymo rezultatai. Nors ne visi mechanizmai žinomi, atrodo, kad aspirino gebėjimas padėti imuninei sistemai atpažinti ir atakuoti CRC ląsteles ir kovoti su naviko plitimu, todėl tai gali tapti ne tik prevencine, bet ir patogia imunoterapijos priemone gydant vėžį.
Taip pat gali prireikti persvarstyti, kaip veiksmingiausiai pasiekti vaistą tikslinėje srityje.
„Aspirinas yra absorbuojamas storojoje žarnoje pasyvios difuzijos būdu, – sakė Scarpa. – Jo absorbcija yra linijinė ir priklauso nuo koncentracijos žarnyne, o tiesiojoje žarnoje per burną vartojamo aspirino koncentracija gali būti daug mažesnė nei likusi dvitaškis. Taigi, jei norime pasinaudoti jo poveikiu prieš gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, turėtume galvoti, kaip užtikrinti, kad aspirinas pasiektų gaubtinės ir tiesiosios žarnos traktą tinkamomis dozėmis, kad būtų veiksmingas.
