Mirties alsavimas – tai duslus, šlapias, kartais spragsintis garsas, išgirstamas kvėpuojant. Šis garsas dažniausiai pasireiškia tada, kai žmogus yra gyvybės pabaigoje ir neturi pakankamai jėgų išvalyti kvėpavimo takų nuo gleivių bei seilių.
Mirties alsavimo priežastys
Toks kvėpavimo garsas atsiranda tuomet, kai žmogaus organizmas yra labai nusilpęs. Sąmonė šiame etape gali būti neryški, pasireišti mieguistumas. Paprastai sveikas žmogus net nepajunta kaip be vargo nuryja seiles ir kvėpuodamas išvalo gleivines. Tačiau artėjant gyvenimo pabaigai, natūralios sekrecijos ima kauptis gerklėje, nes nebelieka jėgų nei nuryti, nei atsikosėti.
Be to, paties kvėpavimo pobūdis ima keistis: įkvėpimai gali būti netolygūs, jų gylis skirtingas. Kvėpuojant giliau, garsas tampa intensyvesnis – oro srovė trenkiasi į susikaupusias gleives gerklės gale, todėl „mirties alsavimas“ gali būti aiškiau girdimas.
Kaip atpažinti mirties alsavimą?
Šis procesas pasireiškia specifiniu šlapiu, kūždesį ar burbuliavimą primenančiu garsu, kuris gali kisti – nuo vos girdimo dejavimo iki ryškesnio, net panašaus į gargaliavimą ar knarkimą.
Toks garsas dažnai stipriai jaudina ir gąsdina artimuosius, nes gali skambėti taip, tarsi žmogus dustų ar springtų. Vis dėlto nėra įrodymų, kad šie garsai sukeltų mirštančiajam skausmą ar diskomfortą.
Šalia šio požymio gali atsirasti ir kitų aiškių gyvenimo pabaigos ženklų:
- Sumažėja budrumas, atsiranda mieguistumas
- Gali pasireikšti sumišimas
- Galūnės atvėsta, oda pasidaro blyški ar pamėlusi
- Kvėpavimas tampa nereguliarus
- Oda vietomis ima marmorėti, įgyja mėlynų atspalvių
Kaip galima palengvinti mirties alsavimą?
Nors pati būsena mirštančiajam nesukelia skausmo, garsas dažnai sunkiai pakeliamas artimiesiems. Tam tikros priemonės gali sumažinti garsumą ar jo dažnumą:
- Pakeitus žmogaus kūno padėtį – pavyzdžiui, pasukant ant šono ir pakėlus galvą – sekrecija gerklėje kaupiasi mažiau.
- Apribojus skysčių vartojimą galima kiek sumažinti gleivių kiekį.
- Paskyrus sekreciją mažinančius vaistinius preparatus.
- Reguliari burnos priežiūra: burnos drėkinimas specialiais vatos ar putlių tamponėliais, švelnus burnos valymas – padeda palaikyti švarą ir sumažinti gleivių kiekį.
Gilesnis burnos kvėpavimo takų siurbimas galėtų laikinai pašalinti sekrecijas, tačiau šis būdas dažnai būna nemalonus ir dėl to garsas greitai grįžta.
Ką svarbu prisiminti šiuo laikotarpiu?
Mirties alsavimas dažniausiai pasigirsta paskutinėmis gyvenimo valandomis ar iki paros. Artimiesiems svarbiau už bet kokias medicinines priemones šiuo metu yra būti šalia, atiduoti pagarbą ir atsisveikinti.
Prisėskite prie ligonio, palaikykite ranką, pasakykite jam, kiek jis jums reiškia – žmogiškas artumas ir ramybė šioje akimirkoje svarbiausia. Mirties alsavimo garsai dažniausiai lydi žmogų iki paskutinio atodūsio, tačiau nėra ženklas, kad jis kenčia.
