Diabetinė retinopatija – tai su cukriniu diabetu susijusi akių komplikacija, kai pažeidžiama tinklainė (šviesai jautrus sluoksnis akies dugne). Dėl sutrikusios kraujotakos joje gali atsirasti paburkimas, kraujagyslių pralaidumo padidėjimas, kraujosruvos ar net netipinis naujų kraujagyslių augimas. Šie pokyčiai dažnai matomi akių dugno apžiūros metu, todėl laiku pastebėjus požymius gydytojui lengviau anksti nustatyti būklę.
Kaip diabetas keičia tinklainę
Pagal dabartines medicinos žinias, ilgainiui padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pažeisti smulkias tinklainės kraujagysles. Dėl to jos tampa trapesnės ir mažiau sandarios, o audiniai prasčiau aprūpinami krauju.
Medicinos praktikoje pastebima, kad dėl šių pokyčių kraujagyslės gali:
- paburkti ir pakisti jų sienelių struktūra;
- praleisti skystį į aplinkinius audinius, sukeldamos tinklainės paburkimą;
- kraujuoti (susidaro smulkios kraujosruvos);
- vėlyvesnėje stadijoje paskatinti netaisyklingų, „nekokybiškų“ naujų kraujagyslių formavimąsi ten, kur jų neturėtų būti.
Ką gydytojas gali pamatyti apžiūros metu
Apžiūrint akių dugną, ypač praplėtus vyzdį, tinklainės vaizdas gali skirtis nuo įprasto. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad aktyvūs pokyčiai dažniau nustatomi, kai apžiūra atliekama profilaktiškai, dar iki ryškių nusiskundimų.
Dažniausi tinklainės pokyčiai
- smulkių kraujagyslių paburkimas;
- kraujagyslių susiaurėjimas, išsikraipymas ar „užspaudimo“ vaizdas;
- kraujosruvų židiniai;
- naujai susiformavusios netipinės kraujagyslės (neovaskuliarizacija);
- randinis audinys;
- geltonosios dėmės (makulos) srities paburkimas – ši tinklainės dalis svarbi ryškiam, detaliam matymui.
Moksliniai duomenys rodo, kad diabetinė retinopatija yra viena dažniausių suaugusiųjų regėjimo silpnėjimo priežasčių. Negydoma ar progresuojanti ji gali sukelti reikšmingą regos pablogėjimą, o pažengusiais atvejais – ir tinklainės atsisluoksniavimą.
Požymiai, kuriuos gali jausti žmogus
Diabetinė retinopatija dažniausiai vystosi etapais. Ankstyvesnė stadija vadinama neproliferacine diabetine retinopatija – jos metu simptomų gali nebūti arba jie būna nežymūs.
Vėlesnė, pažengusi stadija – proliferacinė diabetinė retinopatija. Kai tinklainė negauna pakankamai deguonies turtingo kraujo, organizmas gali bandyti „kompensuoti“ augindamas naujas, tačiau funkciniu požiūriu netinkamas kraujagysles. Taip pat gali formuotis randinis audinys tinklainės paviršiuje.
Dažniausi nusiskundimai
- neryškus matymas;
- iškraipytas vaizdas;
- „plaukiojantys taškeliai“ ar siūlelį primenantys šešėliai regėjimo lauke (vadinamieji „plūduriuojantys“ vaizdai);
- dalinis arba staigus regėjimo praradimas;
- tamsi dėmė ar šešėlis regėjime, kuris gali atsirasti dėl kraujavimo akies viduje.
Ar įmanoma sustabdyti tinklainės pažeidimą
Gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti regėjimo netekimo riziką. Jei būklė nustatoma anksti, dažnai pavyksta efektyviau kontroliuoti pokyčius.
Be akių gydymo, svarbus vaidmuo tenka ir diabeto kontrolei – nuoseklus gliukozės kiekio kraujyje valdymas padeda mažinti tolesnio pažeidimo tikimybę.
Dažniausiai taikomi gydymo būdai
- injekcijos į akį, skirtos slopinti netaisyklingų naujų kraujagyslių augimą;
- lazerinis gydymas, padedantis sumažinti kraujagyslių pralaidumą ir kraujavimo riziką;
- chirurginis gydymas, kai reikia pašalinti pakitusius audinius ar pasekmes, trukdančias regėjimui.
Kiek laiko užtrunka, kol išsivysto diabetinė retinopatija
Nėra vieno tikslaus termino – vystymosi greitis skiriasi. Vis dėlto vienas svarbiausių veiksnių yra diabeto trukmė: kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė diabetinės retinopatijos tikimybė.
Taip pat pastebima, kad kuo ryškesnė neproliferacinė retinopatija, tuo didesnė rizika jai progresuoti į proliferacinę, regėjimui pavojingesnę stadiją. Apytikriai vertinant, lengva ankstyvoji forma per metus progresuoja rečiau, o vidutinė ar sunki – gerokai dažniau.
Medicininėje praktikoje dažnai nurodoma, kad reikšminga dalis žmonių, sergančių 1 arba 2 tipo diabetu, tam tikru gyvenimo etapu patiria diabetinės retinopatijos požymių. Ankstyva ligos stadija gali tęstis ilgai ir nepastebimai, todėl profilaktinė akių patikra yra ypač svarbi.
Veiksniai, didinantys riziką
- ilgą laiką prastai kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje;
- nėštumas;
- padidėjęs kraujospūdis;
- padidėjęs cholesterolio kiekis.
Pagrindinė mintis
Kuo ilgiau žmogus serga 1 ar 2 tipo diabetu, tuo didesnė tikimybė susidurti su diabetine retinopatija. Ši būklė pažeidžia smulkias tinklainės kraujagysles, todėl gali atsirasti paburkimas, kraujosruvos, randėjimas ar netipinis naujų kraujagyslių augimas, o tai didina regėjimo silpnėjimo riziką. Akių dugno ištyrimas leidžia gydytojui įvertinti šiuos pakitimus ir parinkti tinkamiausią taktiką, ypač kai liga nustatoma ankstyvai.
