Stiklo pluoštas – izoliacinė medžiaga, gaminama iš smulkių stiklo skaidulų, dažniausiai naudojama šilumos izoliacijai. Šios smulkios skaidulos yra labai plonos ir gali lengvai prasiskverbti į odą, sukeldamos nemalonų niežėjimą ar net bėrimą. Nors šie pojūčiai gali stipriai erzinti, sveikatai tai paprastai nėra pavojinga.
Kaip pašalinti stiklo pluošto daleles nuo odos
Neretai dirbant su stiklo pluoštu arba buityje, oda gali netikėtai susidurti su šiomis stiklo skaidulomis. Kuo greičiau jų atsikratysite, tuo geriau išvengsite ilgalaikio odos sudirginimo ar papildomų nemalonumų. Štai ką reikėtų daryti:
- Nedelsdami nuplaukite paveiktą vietą šiltu vandeniu su švelniu muilu. Vanduo padeda nuplauti paviršiuje likusias daleles.
- Perbraukite odą minkštu rankšluosčiu ar šluoste, kad pašalintumėte smulkias skaidulas, kurios gali būti likusios po rankų plovimo.
- Jei pastebite, kad skaidulos įstrigusios odos paviršiuje, galite užklijuoti gabalėlį lipnios juostos ir ją atsargiai nuplėšti. Skaidulos dažniausiai prilimpa prie juostos ir taip saugiai pasišalina nuo odos.
- Nesikasykite ir netrinkite paveiktos vietos – taip stiklo pluoštas gali dar giliau įsitvirtinti odoje.
- Venkite naudoti suspaustą orą, norėdami pašalinti skaidulas – tai gali sukelti dar didesnį jų išsisklaidymą.
Jei oda išlieka sudirgusi arba atsiranda nuolatinis niežėjimas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, ypač jei pastebite stipresnį uždegimą ar įtariate kontaktinį dermatitą.
Galimos rizikos dirbant su stiklo pluoštu
Nors ilgalaikė žala sveikatai dėl prisilietimo prie stiklo pluošto nustatyta retai, trumpalaikis kontaktas gali iššaukti įvairių nemalonių pojūčių. Be odos dirginimo, gali pasireikšti sudirginimas akims, nosiai ar gerklei, net ir skrandžiui patekus smulkių dalelių. Tiems, kurie turi įgimtų ar lėtinių odos ar kvėpavimo takų sutrikimų, tokių kaip bronchitas ar astma, tokios medžiagos gali paūminti simptomus.
Kitados buvo tyrinėjama fiberglaso kancerogeniškumo rizika, tačiau ilgainiui tarptautinės sveikatos organizacijos neįvardija stiklo pluošto kaip aiškiai pavojingos sveikatai ir neklasifikuoja jo kaip vėžį galinčios sukelti medžiagos. Ilgametė statistika rodo, kad su stiklo vata dirbę žmonės nesiskiria nuo šalies visuomenės pagal plaučių ligų ar vėžio dažnį.
Kur naudojamas stiklo pluoštas?
Ši medžiaga bene dažniausiai pasitelkiama įvairių tipų izoliacijai:
- Pastatų, stogų ir sienų šiluminei izoliacijai
- Elektros laidų izoliacijai
- Vamzdynų, ortakių ir ventiliacijos izoliacijai
- Triukšmo slopinimui (akustinei izoliacijai)
Taip pat stiklo pluoštas gali būti naudingas oro filtrų, stogo dangos ar lubų plokščių gamyboje.
Kaip sumažinti kontaktą su stiklo pluoštu?
Didžiausia rizika susidurti su stiklo pluošto dulkėmis ir skaidulomis tenka tiems, kurie su juo dirba ar remontuoja namus. Tačiau net ir truputis atsargumo padeda išvengti nemalonių pojūčių ir rizikos sveikatai. Saugumo rekomendacijos:
- Nesilieskite prie galimai stiklo pluošto turinčių medžiagų neapsaugotomis rankomis.
- Užsidėkite respiratorių (pageidautina N95 tipo), kad dalelės nepatektų į kvėpavimo takus.
- Naudokite apsauginius akinius ar sandarius apsauginius akinius su šoninėmis apsaugomis.
- Mūvėkite pirštines ir laisvus, ilgomis rankovėmis ir kelnėmis rūbus, kad apsaugotumėte visą kūną.
- Nusirenkite darbo drabužius iš karto po darbo su stiklo pluoštu ir juos gerai išskalbite atskirai nuo kitų skalbinių.
- Išvalykite darbinį paviršių šlapiu skuduru arba siurbliu su HEPA filtru, kad sumažintumėte dulkių kiekį.
- Venkite sausai šluoti ar kelti dulkes – tai gali jas dar labiau išplatinti.
Išvada
Stiklo pluošto dulkės ir smulkios skaidulos gali sukelti skausmingą odos niežėjimą ar dirglumą, tačiau dažniausiai tai nėra rimta problema. Svarbu žinoti, kaip tinkamai apsisaugoti ir kokių veiksmų imtis įvykus kontaktui. Jei sudirginimas nepraeina, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus – profesionali pagalba padės greičiau pasveikti ir apsaugos nuo nemalonių komplikacijų.
