Psichinė sveikata yra viena iš svarbiausių ir dažnai nepakankamai vertinamų mūsų bendros sveikatos dalių. Su gyvenimo tempų pagreitinimu, technologijų plėtra ir kasdieniais iššūkiais, stresas tampa vis dažnesnė problema. Todėl būtina suprasti, kaip stresas daro įtaką mūsų psichinei būklei ir kokius veiksmus galime imtis, kad išlaikytume gerą psichikos sveikatą.
Kas yra stresas ir kaip jis veikia psichinę sveikatą?
Stresas yra kūno reakcija į išorinius ar vidinius spaudimus, kurie gali būti fizinio, emocinio ar psichologinio pobūdžio. Nors nedidelis streso kiekis gali būti motyvuojantis ir skatinantis veikti, per didelis stresas gali sukelti rimtas sveikatos problemas, įskaitant nuotaikos svyravimus, depresiją ir bendrą psichinės sveikatos pablogėjimą.
Streso poveikis psichologiniam būviui
Ilgalaikis stresas gali lemti nuolatinį nerimą, depresiją ir kitus emocinius sutrikimus. Be to, stresas gali sukelti miego sutrikimus, sumažėjusį energijos lygį ir net fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ar skrandžio skausmai. Svarbu suprasti šiuos signalus anksti, kad būtų galima imtis prevencinių priemonių ir neleisti stresui dominuoti gyvenime.
Ką gali padaryti laiku neatpažintas stresas?
- Sumažėjęs produktyvumas ir dėmesingumas.
- Padidėjęs konfliktų skaičius asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
- Silpnesnis imuninės sistemos atsakas, dėl to didesnė infekcijų rizika.
- Pernelyg didelis alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas kaip „sendėlėje“ metodas.
Kaip suvokti, kad stresas veikia jūsų ir aplinkinių psichinę sveikatą?
Streso simptomai gali būti subtilūs, dažnai pasireiškiantys kaip paprasti ir kasdieniniai nemalonumai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šiuos ženklus, kurie gali rodyti progresuojantį streso poveikį:
- Piktdžiugiškumas ar irzlumas kasdieninėse situacijose.
- Izoliacijos poreikis nuo kitų žmonių.
- Nuolatinė kova su užmigimu ar ankstyvas pabudimas.
- Praradimas susidomėjimo tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą.
- Nesugebėjimas susikoncentruoti ar spręsti problemas.
Žingsniai, kuriuos galima atlikti siekiant sumažinti streso lygį
Nors stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, yra būdų, kaip su juo susidoroti ir užkirsti kelią jo žalingam poveikiui psichinei sveikatai.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarūs mankštos įpročiai gali labai padėti kovoti su streso simptomais. Sportavimas skatina endorfinų, natūraliai organizme esančių „laimės hormonų“, išsiskyrimą. Tai gali būti bet kokia veikla, kuri jums patinka – nuo ėjimo ir bėgiojimo iki jogos ar šokių.
Meditacija ir kvėpavimo pratimai
Meditacija ir sąmoningumo pratimai gali padėti nuraminti protą ir sumažinti streso lygį. Vos kelių minučių dėmesingumo praktika per dieną gali turėti ilgalaikį poveikį įveikiant kasdieninius iššūkius, padedant atsipalaiduoti ir susitelkti į dabartinį momentą.
Tinkama mityba
Maisto pasirinkimai taip pat gali turėti įtakos, kaip jūsų kūnas reaguoja į stresą. Subalansuotas maistas, turtingas vaisiais, daržovėmis, viso grūdo produktais ir liesomis baltymomis, gali padėti jūsų kūnui turėti reikiamą energijos lygį ir kovoti su stresu.
Socialinė parama
Tvirta draugystės ir šeimos tinklas yra gyvybiškai svarbus norint palaikyti gerą psichinę sveikatą. Dalijimasis rūpesčiais ir džiaugsmais su kitais ne tik suteikia emocinę paramą, bet ir padeda išspręsti problemas nauju požiūriu.
Kai reikia kreiptis į profesionalus?
Yra situacijų, kai asmeninės pastangos gali nepavykti ir svarbu kreiptis į specialistus. Jei stresas tampa nevaldomas ir pradeda rimtai trukdyti kasdieniniam gyvenimui, kreipimasis pas psichologą ar psichoterapeutą gali būti būtinas žingsnis. Šie specialistai gali pasiūlyti gydymo būdus, tokius kaip terapija, mokymą valdyti stresą ar net, jei reikia, taikyti medikamentinį gydymą.
Būkim sąmoningi savo sveikatai
Apibendrinant, stresas yra neišvengiamas, tačiau valdomas. Suprasdami savo kūno ir psichikos signalus bei vadovaudamiesi sveikais įpročiais, galime efektyviai kovoti su streso įtaka mūsų psichinei sveikatai. Rūpindamiesi savo emocine būkle ne tik pagerinsime gyvenimo kokybę, bet ir užkirsime kelią daugelio ligų išsivystymui.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
