Kalbos sutrikimai – tai būklės, kai žmogui tampa sunku vartoti ar suprasti kalbą. Kai kuriems žmonėms pasireiškia sunkumai išreiškiant savo mintis bei jausmus žodžiais, kitiems – perprasti, ką jiems bando pasakyti aplinkiniai. Tai gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems įvairiais gyvenimo tarpsniais.
Priežastys ir dažnumas
Kalbos sutrikimai gali būti įgimti arba atsirasti vėliau gyvenime. Įgimti kalbos sutrikimai dažniausiai pradeda ryškėti ankstyvoje vaikystėje, o įgyti gali iškilti dėl galvos smegenų pažeidimų, įvairių ligų ar traumų.
Šių sutrikimų dažnumas yra gana didelis – manoma, kad apie vienas iš dvidešimties vaikų susiduria su kalbos sunkumais. Dažnai jie pasireiškia kartu su tokiomis būklėmis kaip raidos sutrikimai ar klausos problemos.
Kalbos sutrikimų simptomai
Kiekvieno žmogaus patiriami sunkumai gali būti skirtingi – tai priklauso nuo sutrikimo tipo ir priežasties. Visus juos vienija – iššūkiai vartojant ir (ar) suprantant kalbą.
Sunkumai vartojant kalbą
- Nuolatinis ieškojimas tinkamų žodžių
- Žodyno ribotumas, lyginant su bendraamžiais
- Naujų žodžių kūrimas vietoj tikrų
- Žodžių praleidimas ar netaisyklingai vartojamos gramatinės formos
- Dažnas tam tikrų žodžių ar frazių kartojimas
- Dažnai apsiribojama trumpomis ir paprastomis frazėmis
- Stereotipiškas tų pačių frazių vartojimas
- Bendravimo vengimas, šalinaisi nuo socialinių situacijų
Sunkumai suprantant kalbą
- Blogai suprantamos instrukcijos
- Sunku sekti pokalbį, ypač kai kalba keli žmonės ar fone yra triukšmas
- Kai kurie pokalbio ar pasakojimo elementai įsimenami, tačiau nesuprantama esmė arba praleidžiamos svarbios smulkmenos
- Nesuprantami juokai, perkeltinės prasmės, viskas interpretuojama tiesiogiai
- Atsiranda uždarumas, drovumas, žmogus gali atrodyti „pasitraukęs į šalį“
- Klystamai suprantamos kitų žmonių pastabos, neteisingas žodžių reikšmės interpretavimas
Kas sukelia kalbos sutrikimus?
- Įgimti kalbos sutrikimai: kai kurie žmonės gimsta su sunkumais vartoti ar suprasti kalbą. Dažnai aiškios priežasties nėra, tačiau tokiose situacijose kalbama apie raidos kalbos sutrikimą.
- Įgyti kalbos sutrikimai: jie dažniausiai susiję su kitomis sveikatos problemomis ar išgyventais smegenų pažeidimais. Pavyzdžiui, afazija yra vienas tipinių įgytų kalbos sutrikimų pavyzdžių.
Galimos pasekmės
Kalbos sutrikimai gali apsunkinti ne tik bendravimą ar mokymąsi skaityti, bet ir turėti įtakos emocinei savijautai bei psichinei sveikatai. Kiekvienas žmogus gali susidurti su skirtingomis pasekmėmis, bet dažniau pasitaiko:
- Nerimas
- Elgesio pokyčiai
- Depresija
Skirtingos kalbos sutrikimų rūšys
- Išraiškos kalbos sutrikimas. Tai sunkumai vartoti žodžius ir formuluoti mintis, todėl žmogus dažnai nežino, kokius žodžius ar kokia tvarka vartoti, kad būtų suprastas.
- Suvokimo (receptyvus) kalbos sutrikimas. Tokiu atveju žmogui sunku suprasti kitų žodžius ar jų prasmę. Tai gali kelti įtampą bendraujant, nes žmogus dažnai abejoja, ar teisingai suprato aplinkinių pasakytą.
- Mišrus receptyvus-išraiškos kalbos sutrikimas. Čia vienu metu sunku ir kalbėti, ir suprasti, ką sako kiti.
Kalbos sutrikimų diagnozavimas
Norint nustatyti kalbos sutrikimą, gydytojai visų pirma patikrina, ar nėra kitų priežasčių, pavyzdžiui, klausos praradimo. Dažnai tam atliekamas klausos tyrimas, o toliau siunčiama konsultuotis su logopedu (kalbos specialistu), kuris atlieka detalesnį vertinimą ir sudaro gydymo planą.
Gydymo galimybės
Vieno universalaus gydymo būdo nėra – kiekvienam žmogui taikomas individualiai parinktas planas pagal jo poreikius. Pavyzdžiui, jei trejų metų vaikui nustatytas išraiškos kalbos sutrikimas, logopedas pasirinks metodus ir pratimus, padedančius ugdyti žodyną ir sakinių struktūrą.
Įgyti kalbos sutrikimai gydomi atsižvelgiant į priežastį – kartais mokoma alternatyvių komunikacijos būdų, pavyzdžiui, naudotis specialiomis programėlėmis ar įrenginiais, rodyti simbolius arba rašyti.
Ko tikėtis, jei vaikui nustatytas kalbos sutrikimas?
Kiekviena situacija unikali, nes kalbos sutrikimus lemia daugybė priežasčių. Priklausomai nuo pagalbos poreikio, gali pakakti trumpos logopedinės pagalbos, tačiau kai kurie vaikai ar suaugusieji ją gauna ilgą laiką, ypač jeigu kalbos sutrikimas susijęs su kitomis sveikatos problemomis.
Pavyzdžiui, jei vaikas turi raidos kalbos sutrikimą, didžiausias dėmesys skiriamas tam tikroje srityje – pavyzdžiui, žodyno plėtrai. Jei kalbos sunkumai susiję su kita liga, gali reikėti nuolatinės logopedinės priežiūros kaip visapusiškos pagalbos dalies.
Kasdienis gyvenimas su kalbos sutrikimu
Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems kalbos sunkumai gali būti nemenkas išbandymas. Svarbiausia suprasti, kad kalbos sutrikimas neapibrėžia jūsų ar jūsų vaiko – tai tik viena gyvenimo dalis, kurią, pasitelkę pagalbą ir priemones, galima valdyti.
- Ieškokite psichologinės pagalbos – dažnai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems kyla nerimo ar kitų emocinių sunkumų.
- Aptarkite situaciją su artimaisiais, draugais, mokytojais – kuo daugiau žmonių žinos apie situaciją, tuo daugiau bus paramos ir supratimo. Vaikams gali būti taikomos individualios ugdymo ar ankstyvosios intervencijos programos.
Dažniausiai painiojamos sąvokos
Kalbos sutrikimas dažnai painiojamas su kalbėjimo (artikuliacijos) sutrikimu. Kalbėjimo sutrikimas – tai sunkumai taisyklingai tarti garsus ar žodžius, o kalbos sutrikimas – tai sunkumai vartojant ar suprantant žodžių reikšmes. Kai kuriems žmonėms gali pasitaikyti abu sutrikimai vienu metu.
Kalbos atsilikimas (vėlavimas) taip pat nėra tas pats, kas kalbos sutrikimas. Atsilikęs kalbos vystymasis reiškia, kad vaikas įgyja kalbos įgūdžius lėčiau, bet jų mokosi ta pačia eiga kaip ir bendraamžiai. Kalbos sutrikimas reiškia, kad tokių įgūdžių visiškai nesusiformuoja – tokiu atveju būtina specialistų pagalba.
