Kardiofobija – tai stipri ir varginanti baimė, susijusi su širdies veikla. Daugelis žmonių, turinčių šį sutrikimą, nerimauja, kad gali ištikti širdies priepuolis ar kita širdies liga, net jei visų tyrimų rezultatai rodo, kad širdis sveika. Įprasta, kad susidūrus su menkiausiu fiziniu pojūčiu, pavyzdžiui, širdies permušimu ar spaudimu krūtinėje, baimė dar labiau sustiprėja, ir visa dėmesio koncentracija nukrypsta tik į širdį.
Kas yra kardiofobija?
Kardiofobija – tai konkreti psichologinė fobija, kai nuolat baiminamasi širdies ligų, ypač širdies smūgio. Dažnai nerimo sukeltus pojūčius – spaudimą krūtinėje, prakaitavimą, dusulį ar širdies plakimo pojūtį – žmogus interpretuoja kaip grėsmės sveikatai ženklus, nors iš tiesų tai tėra stipraus nerimo apraiškos.
Baimės jausmas kartais pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau fobija išsiskiria neproporcingu ir nekontroliuojamu nerimu tam tikroje situacijoje ar susidūrus su tam tikru dirgikliu. Asmenys, išgyvenantys kardiofobiją, gali nuolat tikrinti savo sveikatos būklę, dažnai lankytis pas gydytojus, prašyti papildomų tyrimų bei stengtis vengti veiklos ir patirčių, kurios, jų manymu, gali išprovokuoti širdies simptomus.
Kadangi šios baimės daro stiprią įtaką žmogaus kasdienybei, ilgainiui gali pasireikšti ne tik nuolatinis nerimas dėl širdies, bet ir kitos psichologinės problemos.
Kiek dažna kardiofobija?
Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių išgyvena kardiofobiją, tačiau viena studija atskleidė, kad apie trečdalis naujų pacientų, besikreipiančių į kardiologus dėl krūtinės skausmų, iš tiesų kentėjo dėl nerimo ar kitų psichikos sutrikimų, o ne dėl širdies ligų. Apskaičiuota, kad iki 5% skubios pagalbos atvejų dėl krūtinės skausmų buvo susiję būtent su kardiofobija.
Kardiofobijos simptomai
Kardiofobijos pasireiškimai labai primena panikos sutrikimo simptomus. Simptomai gali būti labai stiprūs ir sukelti didelį diskomfortą net ir tada, kai medicininiai tyrimai rimtos grėsmės neaptinka.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas
- Alpimo pojūtis ar svaigulys
- Padidėjęs prakaitavimas
- Širdies plakimo sustiprėjimas ar permušimai
- Dažnas širdies plakimas (tachikardija)
- Dusulys
- Drebėjimas ar virpėjimas
- Nusilpimas ar sustingimas
Kokie veiksniai lemia kardiofobijos atsiradimą?
Kardiofobija išsivysto, kai normalus nerimas virsta ypač stipria ir neadekvačia baime. Nors šiek tiek nerimo gali būti sveika ir net apsaugoti, kai kurie žmonės įgija stipresnį, neracionalų atsaką į tam tikrus pojūčius. Šio reiškinio kilmė nėra iki galo aiški, tačiau pateikiama keletas veiksnių, kurie didina riziką:
- Patirtos traumos: jei pats ar artimas žmogus patyrė širdies veiklos sutrikimų, kyla didesnė tikimybė, kad išsivystys kardiofobija.
- Paveldimumas: jei šeimoje yra buvę panašaus nerimo atvejų, rizika išauga.
- Informacijos perteklius: dažnai girdint apie širdies ligas ar matant jas vaizduojamas, taip pat galima išsiugdyti šią baimę.
- Išmokta baimė: kai baimės modelį perduoda kiti žmonės, kartais nesąmoningai perimami jų pojūčiai ir reakcijos.
Kokios galimos komplikacijos?
Dažnai susiduriant su baimės ir nerimo dirgikliais, kardiofobija gali lemti ilgalaikius tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos sutrikimus. Šis sutrikimas neretai pasireiškia drauge su kitomis ligomis:
- Pusiausvyros sutrikimai ir svaigulys
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
- Neurodegeneraciniai susirgimai, pavyzdžiui, demencijos formos
- Parkinsono liga
- Širdies ligos
Taip pat žmonės, kenčiantys nuo kardiofobijos, yra labiau linkę vystytis kitiems psichikos sutrikimams:
- Bipolinis sutrikimas
- Depresiniai sutrikimai
- Kiti nerimo sutrikimai
- Asmenybės sutrikimai
- Priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų
Kaip nustatoma kardiofobija?
Iš pradžių gali būti sudėtinga suprasti, kas sukelia nuolatinius širdies simptomus. Dažnai pradiniame etape žmogus siunčiamas pas kardiologą tyrimams, tačiau kai nėra jokių organinių širdies sutrikimų, o vizitai dėl simptomų kartojasi, įtarimas krypsta į psichologinę kilmę. Tada gydytojas gali nukreipti pas psichikos sveikatos specialistą, kuris įvertins simptomus pokalbio metu ar naudodamasis klausimynais.
Diagnozuojant kardiofobiją remiamasi keliais pagrindiniais kriterijais:
- Lydimas stiprus nerimas ar baimė, kad ištiks širdies smūgis
- Vengiama veiklų, situacijų ar dirgiklių, kurie gali sukelti simptomus
- Patiriama didelė baimė ar nerimas, jei tokių situacijų nepavyksta išvengti
- Baimė stipresnė, nei objektyviai pagrįsta
- Baimė ar nerimas trunka bent pusę metų
- Baimė trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui ar mokslui
- Simptomai nepaaiškinami kitais sveikatos sutrikimais
Kardiofobijos gydymas
Kardiofobijos gydymas dažnai remiasi panašiais principais kaip ir kitų fobijų atveju. Specialistai taiko psichoterapiją, medikamentus arba abiejų metodų derinį – viskas priklauso nuo simptomų intensyvumo, žmogaus gyvenimo būdo bei pageidavimų.
Psichoterapija
Psichologinės konsultacijos, ypač kognityvinė-elgesio terapija, padeda keisti mąstymą ir reakcijas į baimės dirgiklius. Su laiku ši terapija leidžia išmokti susidoroti su nerimo pojūčiais ir gyventi visavertiškesnį gyvenimą.
Ekspozicijos terapija
- Sisteminė desensibilizacija – palaipsniui ir kontroliuojamai susiduriama su baimės šaltiniais, pradedant nuo silpnesnių ir pamažu pereinant prie stipresnių.
- Flooding (staigus susidūrimas) – žmogus iškart atsiduria baimę keliančioje situacijoje tam, kad išmoktų suvaldyti sukilusį nerimą.
Vaistai
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistų, kurie mažina nerimo simptomus arba veikia depresinę nuotaiką. Dažnai šiam tikslui naudojami antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai. Konkretų gydymą parenka gydytojas, įvertinęs būklės sunkumą ir galimas komplikacijas.
Ar įmanoma išvengti kardiofobijos?
Deja, šios fobijos prevencija nėra įmanoma, nes kiekvienas žmogus baimę išgyvena labai individualiai. Tai, kas vienam kelia didžiulę baimę, kitam gali visai nekelti nerimo, todėl efektyvių profilaktikos būdų nėra žinoma.
Kokia kardiofobijos eiga?
Neapdorota ir užsitęsusi kardiofobija neigiamai veikia savijautą – žmogus gali apriboti savo kasdienę veiklą, vengti naujų patirčių. Ilgainiui dėl nuolatinio streso gali sutrikti ne tik psichinė, bet ir fizinė sveikata.
Pozityvus kardiofobijos raidos scenarijus dažniausiai pasiekiamas tada, kai žmogus laiku gauna tinkamą pagalbą. Gydymas žymiai pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina neigiamą įtaką sveikatai.
Kaip sau padėti?
- Kuo anksčiau pastebite kardiofobijos požymius, tuo greičiau verta kreiptis į sveikatos specialistą – tai padės sustabdyti simptomų progresavimą.
- Kruopščiai laikykitės gydytojo rekomendacijų, ar tai būtų terapija, ar vaistai, ar abu kartu.
- Naudinga keisti gyvenimo būdą: reguliariai judėti, sveikai maitintis, tinkamai ilsėtis, vengti alkoholio ir kitų žalingų įpročių.
Kardiofobija gali padidinti kitų psichikos sveikatos sutrikimų riziką. Jei jums kyla minčių apie savęs žalojimą ar kitas pavojingas mintis, nedelskite ir ieškokite pagalbos.
