Kai plaučiuose kaupiasi skysčiai, kvėpuoti darosi sunku – ši būklė kelia pavojų ne tik kasdieniam gyvenimui, bet ir gyvybei.
Kas yra kardiogeninė plaučių edema?
Kardiogeninė plaučių edema – tai susikaupęs skysčio perteklius plaučiuose, kai dėl širdies veiklos sutrikimų kraujas ir skysčiai ima kauptis kairėje širdies pusėje. Tai dažniausiai atsitinka dėl širdies nepakankamumo, o besikaupiantis skystis trukdo deguoniui patekti į kūno audinius, dėl ko gresia organų pažeidimai.
Skysčių kaupimasis: kodėl tai pavojinga?
Tiek kardiogeninė, tiek kitos kilmės plaučių edema reiškia, kad plaučius užlieja skystis. Esminis skirtumas slypi priežastyje – kardiogeninė plaučių edema visada yra susijusi su širdies sutrikimais, tuo tarpu dėl pačių plaučių pažeidimų kilęs skysčių kaupimasis jau laikomas nekardiogenine edema. Be to, gali pasireikšti ir kitų organų patinimas, pavyzdžiui, inkstų edema, kai organizmas nesugeba pašalinti vandens, ypač jei sergama širdies nepakankamumu.
Kam gresia širdies sukelta plaučių edema?
Didžiausia rizika susirgti kardiogenine plaučių edema – žmonėms, sergantiems širdies ligomis, ypač lėtiniu širdies nepakankamumu. Rizikuoja beveik visi pacientai su šia liga, nes net 8 iš 10 širdies nepakankamumą turinčių žmonių patiria ir plaučių edemą bent kartą.
Kardiogeninės plaučių edemos simptomai
- Pasunkėjęs kvėpavimas, ypač fizinio krūvio metu arba gulint
- Dusulys, dėl kurio galite nubusti naktį
- Tinimas kojose
- Nuovargis, jėgų stoka
- Greitas kūno svorio padidėjimas, daugiau nei kilogramu per dieną
Kardiogeninės plaučių edemos priežastys
Dažniausia priežastis – širdies nepakankamumas, tačiau gali lemti ir kitos širdies ligos:
- Širdies ritmo sutrikimai
- Širdies raumens ligos (kardiomiopatijos)
- Kairės pusės širdies vožtuvų pažeidimai ar nepakankamumas
- Persirgtas miokardo infarktas
Kaip nustatoma plaučių edema?
Vertinant plaučių edemą, gydytojas pirmiausia išklausinėja apie sveikatos istoriją, atlieka apžiūrą, o tikslesnei diagnostikai skiria instrumentinius tyrimus:
- Elektrokardiograma (EKG)
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Echokardiograma (širdies echoskopija)
- Kraujo tyrimai
- Slėgio matavimas plaučių arterijoje specialiu kateteriu
Gydymo galimybės
Kardiogeninės plaučių edemos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo – kartais prireikia invazinių procedūrų, pavyzdžiui:
- Percutinė koronarinė intervencija
- Širdies skilvelių pagalbiniai įrenginiai
- Širdies vožtuvo keitimas
- Aortos balioninis siurblys, padedantis stipriau pumpuoti kraują
- Koronarinės arterijos šuntavimo operacija
- Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ECMO)
- Širdies persodinimas
Gydymui skiriamų vaistų grupės
- Kraujagysles plečiantys vaistai
- Diuretikai, skatinantys skysčių šalinimą su šlapimu
Gydant širdies nepakankamumą reikia riboti druskos kiekį – tiek dedamą ant stalo, tiek esančią pramoniniuose produktuose.
Bendrieji patarimai ir rekomendacijos
- Aktyviai judėti ir mankštintis didžiąją dalį dienų per savaitę
- Kojas laikyti aukščiau, jei jos tinsta
- Dėvėti kompresines kojines, jei patinsta kojos
- Pakelti lovos galvūgalį, jei plaučiuose kaupiasi skysčių
Kaip galima sumažinti riziką?
Ši širdies komplikacija dažniausiai atsiranda tiems, kurie jau turi širdies problemų. Todėl svarbu rūpintis širdies sveikata ir stiprumu:
- Valgyti mažai sočiųjų riebalų ir transriebalų turinčius produktus
- Reguliariai mankštintis
- Atsisakyti tabako gaminių
- Riboti suvartojamo alkoholio kiekį
Ligos eiga ir prognozė
Kardiogeninė plaučių edema yra pavojinga gyvybei, tad prognozė priklauso nuo priežasties ir gydymo sėkmės. Nors pusė pacientų, kuriems įvyksta tokia būklė, išlieka gyvi dar bent metus po gydymo, rizikos išlieka.
Lėtinis širdies nepakankamumas, kuris dažnai lemia plaučių edemą, paprastai negali būti visiškai išgydytas, bet tinkamai prižiūrint ir gydant galima pagerinti gyvenimo kokybę. Iš tų, kurie buvo gydomi ligoninėje dėl širdies nepakankamumo, trečdalis išlieka gyvi bent penkerius metus.
Kasdienė savirūpa ir pagalbos ženklai
Svarbu kasdien svertis tuo pačiu metu – geriausia po rytinio šlapinimosi, dar nepusryčiavus. Jei pastebite, kad per parą priaugote daugiau nei kilogramą, tai gali reikšti besikaupiantį skystį.
- Pasunkėjęs kvėpavimas net ramybės metu ar atsigulus
- Pabudimai naktį dėl dusulio
- Kojų patinimas
Pastebėjus šiuos simptomus, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Kokia yra mano plaučių edemos priežastis?
- Ar galima pašalinti priežastį ar ją suvaldyti?
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius rekomenduojate?
