Gleivės yra natūrali kvėpavimo takų apsauga: jos drėkina gleivinę ir padeda sulaikyti įkvepiamas daleles. Gleives gamina gleivinės, besitęsiančios nuo nosies iki bronchų ir plaučių.
Kiekvieną kartą įkvepiant, prie gleivių gali prikibti dulkės, alergenai, virusai ir kitos smulkios dalelės. Vėliau šis „filtras“ pašalinamas – dalis gleivių iškosėjama, dalis nuryjama. Tačiau medicinos praktikoje pastebima, kad kartais organizmas jų pagamina per daug, todėl atsiranda nuolatinis jausmas, kad „kažkas stovi gerklėje“, norisi dažnai atsikrenkšti.
Kas gali lemti per didelį gleivių kiekį gerklėje
Pagal dabartines medicinos žinias, gleivių perteklius dažniausiai yra susijęs su kvėpavimo takų dirginimu, uždegimu arba padidėjusiu gleivinės jautrumu. Priežastys gali būti labai įvairios – nuo laikinų iki lėtinių.
Dažnesnės sveikatos būklės
- Skrandžio rūgšties refliuksas (rėmuo) – rūgštis gali dirginti ryklę ir gerklas, todėl didėja jutimas, kad gerklėje kaupiasi sekreto.
- Alergijos – įkvepiami alergenai skatina gleivinę gaminti daugiau gleivių kaip apsauginę reakciją.
- Astma – kvėpavimo takų uždegimas ir jautrumas gali paskatinti sekreto susidarymą.
- Infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas – laikinai padidėja išskyrų kiekis, gali būti nosies sekretas, tekantis į gerklę.
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip lėtinis bronchitas, pneumonija, cistinė fibrozė ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga – daliai žmonių būdingas gausesnis ir sunkiau pasišalinantis sekretas.
Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai
- Sausas patalpų oras – sausina gleivinę, todėl sekretas gali tirštėti ir sukelti „prikibimo“ pojūtį.
- Per mažas skysčių vartojimas – organizmui trūkstant skysčių, gleivės tampa tirštesnės.
- Dažnas gėrimų, galinčių skatinti skysčių netekimą, vartojimas (pvz., kava, arbata, alkoholis).
- Kai kurie vaistai – daliai žmonių jie gali sausinti gleivinę ar keisti sekreto konsistenciją.
- Rūkymas – dirgina kvėpavimo takus ir gali didinti sekreto gamybą.
Ką daryti, jei gleivių gerklėje nuolat per daug
Jei gleivių perteklius kartojasi, kelia diskomfortą ar trukdo kasdienai, verta pasitarti su gydytoju – ypač jei simptomai užsitęsia. Apžiūra ir pokalbis padeda įvertinti galimas priežastis (pvz., refliuksą, alergiją, infekciją ar lėtinę kvėpavimo takų ligą) ir parinkti tinkamą planą.
Gydymo kryptys, kurias gali taikyti gydytojas
- Be recepto įsigyjami vaistai. Kai kuriais atvejais rekomenduojami atsikosėjimą lengvinantys preparatai (atsikosėjimą skatinantys vaistai), kurie gali padėti suskystinti sekretą ir palengvinti jo pasišalinimą iš gerklės ar krūtinės.
- Receptiniai vaistai. Esant tam tikroms būklėms, gali būti skiriami sekretą skystinantys preparatai, kartais vartojami inhaliacijomis per purkštuvą. Jei įtariama bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti antibakterinį gydymą.
Savipriežiūros priemonės, kurios dažnai padeda
- Gargaliavimas šiltu sūriu vandeniu. Tai gali padėti nuvalyti sekretą nuo ryklės užpakalinės sienelės ir sumažinti gerklės dirginimą.
- Oro drėkinimas. Drėgnesnis oras dažnai palengvina, nes gleivės mažiau tirštėja.
- Pakankamas skysčių kiekis. Vanduo padeda skystinti sekretą ir mažina užgulimo pojūtį. Šilti gėrimai kai kuriems žmonėms taip pat palengvina simptomus, tačiau verta riboti kofeino turinčius gėrimus.
- Miego padėties koregavimas. Pakėlus galvą miegant, kai kuriems žmonėms sumažėja pojūtis, kad sekretas kaupiasi gerklėje.
- Dirgiklių vengimas. Stiprūs kvapai, dūmai, cheminės medžiagos ar užterštas oras gali dirginti gleivinę ir skatinti gausesnę sekreciją.
- Rūkymo atsisakymas. Klinikinė patirtis rodo, kad metimas rūkyti dažnai pagerina kvėpavimo takų būklę, ypač sergant lėtinėmis plaučių ligomis.
Taip pat verta žinoti, kad nors nosies gleivinės „sausinančios“ priemonės kai kada laikinai palengvina užgulimą, jos ne visada padeda spręsti būtent tirštų gleivių problemą ir kai kuriems žmonėms gali apsunkinti sekreto pasišalinimą. Dėl tinkamiausios taktikos saugiausia tartis su gydytoju ar vaistininku.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:
- padidėjęs gleivių kiekis tęsiasi ilgiau nei 4 savaites;
- gleivės tampa vis tirštesnės;
- sekreto kiekis didėja arba keičiasi jo spalva;
- pakyla temperatūra;
- atsiranda krūtinės skausmas;
- pasunkėja kvėpavimas;
- atkosėjamas kraujas;
- girdimas švokštimas arba atsiranda stiprus oro trūkumo jausmas.
Gleivės ir skrepliai: kuo skiriasi
Kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai painiojami. Paprastai „gleivėmis“ vadinamas kvėpavimo takų sekretas. Kai šio sekreto perteklius iškosėjamas, jis dažnai įvardijamas kaip „skrepliai“.
„Gleivės“ ir „gleivinės“: ką reiškia
„Gleivės“ – tai sekretas, o „gleivinės“ – audiniai (nosies, ryklės, bronchų ir kt.), kurie tą sekretą gamina. Kitaip tariant, gleivinės išskiria gleives.
Pabaigai
Organizmas gleives gamina nuolat – tai svarbi kvėpavimo takų apsaugos dalis. Dažnai gerklėje juntamas gleivių perteklius susijęs su laikina, nesudėtinga būkle, kuri savaime praeina.
Vis dėlto, jei simptomai nepraeina, kartojasi, staiga ryškiai sustiprėja arba juos lydi kiti nerimą keliantys požymiai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikslią priežastį.
