Hepatobiliarinė iminodiaksacto rūgšties (HIDA) scintigrafija – tai diagnostinis tyrimas, kurio metu specialia kamera fiksuojami vaizdai, padedantys įvertinti kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų ir plonosios žarnos veiklą. Tyrimas dažniausiai skiriamas tuomet, kai įtariama, kad sutrikusi tulžies nutekėjimo sistema.
HIDA tyrimas dar vadinamas cholescintigrafija arba hepatobiliarine scintigrafija. Jo esmė – į veną suleidžiama nedidelė radioaktyviai pažymėta medžiaga (žymeklis), kuri krauju patenka į kepenis, o vėliau išsiskiria kartu su tulžimi. Taip galima stebėti, kaip tulžis formuojama ir kaip ji keliauja tulžies takais į žarnyną.
Tulžis yra skystis, kuris padeda virškinti riebalus. Jei tulžies tekėjimas sutrinka, gali atsirasti skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, karščiavimas ar kiti simptomai. Pagal dabartines medicinos žinias, HIDA tyrimas suteikia vertingos informacijos tada, kai vien ultragarsinio ar rentgenologinio ištyrimo nepakanka.
Kada gali būti skiriamas HIDA tyrimas
Medicinos praktikoje HIDA scintigrafija pasitelkiama įtariant įvairius tulžies sistemos ir kepenų veiklos sutrikimus. Dažniausios situacijos, kai šis tyrimas gali padėti patikslinti diagnozę, yra šios:
- tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas);
- tulžies latakų nepraeinamumas ar užsikimšimas (pavyzdžiui, dėl akmens ar kitos priežasties);
- įgimti tulžies latakų vystymosi sutrikimai (pvz., tulžies latakų atrezija – reta būklė kūdikiams);
- pooperacinės komplikacijos, kai įtariamas tulžies nutekėjimas į netinkamas vietas ar susiformavusios nenormalios jungtys tarp organų (fistulės);
- kepenų transplantato funkcijos įvertinimas, kai tyrimai gali būti kartojami stebėjimui.
Pasiruošimas tyrimui
Prieš HIDA scintigrafiją paprastai reikia laikytis kelių praktinių rekomendacijų. Tikslias instrukcijas pateikia gydymo įstaiga ar gydytojas, tačiau dažniausiai taikoma ši tvarka:
- nevalgyti apie 4 valandas prieš tyrimą; kai kuriais atvejais gali būti leidžiama gerti skaidrius skysčius;
- informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus ir maisto papildus;
- pasakyti, jei esate nėščia arba žindote.
Atvykus į įstaigą, dažniausiai paprašoma persirengti tyrimui skirtais drabužiais ir nusiimti metalinius papuošalus ar kitus metalinius aksesuarus.
Kaip atliekamas HIDA tyrimas
Tyrimo metu pacientas guli ant stalo, o virš pilvo srities nustatoma speciali kamera (skeneris), kuri fiksuoja, kaip žymeklis juda organizme. Kad vaizdai būtų tikslūs, svarbu išgulėti kuo ramiau.
Į rankos ar plaštakos veną įstatomas intraveninis kateteris. Per jį suleidžiamas radioaktyviai pažymėtas žymeklis. Toliau procesas vyksta etapais:
- žymeklis per kraują patenka į kepenis, kur jį „paima“ tulžį gaminančios ląstelės;
- vėliau jis keliauja kartu su tulžimi į tulžies pūslę;
- toliau – tulžies latakais į plonąją žarną.
Technikas ar medicinos personalas valdo aparatūrą ir periodiškai fiksuoja vaizdus, kad būtų galima įvertinti tulžies tekėjimo kelią ir greitį.
Kai kuriose klinikinėse situacijose per veną gali būti skiriamas vaistas, kuris padeda žymekliui patekti į tulžies pūslę. Tai daroma ne visada – sprendimas priklauso nuo konkretaus diagnostinio klausimo.
HIDA tyrimas su CCK (cholecistokininu)
Jei gydytojui svarbu įvertinti, kaip efektyviai tulžies pūslė susitraukia ir išstumia tulžį, gali būti paskirtas HIDA tyrimas su cholecistokininu (CCK). Tai hormonas, skatinantis tulžies pūslės išsituštinimą.
Tokiu atveju prieš CCK suleidimą ir po jo daromos papildomos nuotraukos. Pagal šiuos vaizdus vertinama tulžies pūslės funkcija, įskaitant tulžies išstūmimo rodiklius.
Kiek trunka tyrimas
Dažniausiai HIDA scintigrafija trunka apie 1–1,5 valandos. Vis dėlto trukmė gali skirtis: kartais pakanka maždaug 30 minučių, o kai kada stebėjimas užsitęsia iki kelių valandų, priklausomai nuo to, kaip organizmas apdoroja žymeklį ir kaip juda tulžis.
Saugumas ir svarbios atsargumo priemonės
Pagal klinikinę praktiką HIDA tyrimas laikomas pakankamai saugiu, nes naudojamas nedidelis jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis. Vis dėlto būtina informuoti gydytoją, jei yra nėštumo tikimybė arba jei žindote. Nėščiosioms tyrimai su apšvita paprastai vengiami, nes spinduliuotė gali kelti riziką vaisiui.
Kaip vertinami rezultatai
Gydytojas išvadas pateikia įvertinęs kelis dalykus kartu: nusiskundimus, apžiūros duomenis, kitų tyrimų rezultatus ir tai, ką parodo HIDA scintigrafija. Tyrimas padeda suprasti, ar žymeklis laiku pasiekia tulžies pūslę, ar nėra užsilaikymo tulžies latakuose, ir ar tulžis patenka į plonąją žarną.
Po tyrimo
Dauguma žmonių po HIDA scintigrafijos gali grįžti prie įprastos dienos veiklos. Žymeklio likučiai palaipsniui pasišalina iš organizmo per kelias dienas su šlapimu ir išmatomis. Skysčių vartojimas paprastai padeda šį procesą šiek tiek paspartinti, jei tam nėra medicininių apribojimų.
Jeigu po tyrimo kyla neįprastų ar stiprėjančių simptomų, įprasta kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje atliktas ištyrimas, arba į savo gydytoją, kad būtų įvertinta situacija.
