Jeigu po hepatito B vakcinos jūsų organizmas nesukuria tikėtinos apsaugos, sveikatos priežiūros specialistas gali jus įvardyti kaip „neatsakantį į hepatito B vakciną“ (angl. nonresponder). Tai reiškia, kad imunitetas prieš hepatito B virusą yra labai menkas arba jo visai nėra. Vis dėlto, vadovaujant gydytojui, dažnai galima imtis papildomų veiksmų.
Ką reiškia „neatsakas“ į hepatito B vakciną
Dauguma paskiepytų žmonių įgyja tinkamą apsaugą, tačiau daliai asmenų imuninis atsakas gali būti nepakankamas. Medicinos praktikoje apie neatsaką dažniausiai kalbama tuomet, kai po dviejų pilnų vakcinacijos kursų (tiksli injekcijų schema priklauso nuo vakcinos) kraujyje nustatomas mažesnis nei tikėtasi hepatito B paviršiaus antikūnų kiekis.
Šie antikūnai vadinami anti-HBs. Jie padeda apsaugoti organizmą nuo hepatito B viruso: kuo anti-HBs koncentracija didesnė, tuo apsauga paprastai yra patikimesnė.
Kokie antikūnų dydžiai laikomi pakankamais
Pagal dabartines medicinos žinias, dažnai orientuojamasi į šiuos skaičius:
- žmonėms, kurie į vakciną sureagavo, neretai nustatoma apie 10–12 mIU/ml anti-HBs;
- neatsakas dažniau įtariamas, kai anti-HBs yra mažiau nei 10 mIU/ml.
Kaip dažnai pasitaiko nepakankamas atsakas
Moksliniai duomenys rodo, kad maždaug 5–10 % žmonių po pradinio hepatito B skiepijimo kurso nepasiekia tikėtino imuniteto lygio.
Klinikinė patirtis ir tyrimų apžvalgos leidžia manyti, kad daliai iš pradžių neatsakiusių asmenų pakankamas antikūnų kiekis susiformuoja po papildomos vakcinos dozės. Visgi, jei žmogus nereaguoja nei po pradinio kurso, nei po papildomos dozės, nei po pakartotinio pilno kurso, jis dažniau laikomas „tikru“ neatsakančiuoju.
Taip pat pastebima, kad naujesnės kartos vakcinos kai kuriais atvejais gali padėti įveikti nepakankamą imuninio atsako problemą.
Kodėl kartais nesusiformuoja pakankamas imunitetas
Tikslios priežastys ne visada aiškios, ir ekspertai pabrėžia, kad šioje srityje reikia daugiau duomenų. Vis dėlto siejama, kad įtakos gali turėti genetiniai veiksniai, amžius, lytis, priskirta gimstant, ir bendra sveikatos būklė.
Didesnė neatsako tikimybė dažniau minima žmonėms, kurie turi:
- susilpnėjusią imuninę sistemą;
- cukrinį diabetą;
- inkstų ligas;
- kepenų ligas.
Svarbu suprasti: lėtinė liga ar nusilpęs imunitetas savaime dar nereiškia, kad vakcina tikrai nesuveiks. Jei skiepijimas jums aktualus, verta tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali parinkti tinkamiausią schemą ir įvertinti individualias aplinkybes.
Kada vakcina paprastai nerekomenduojama
Hepatito B vakcinos dažniausiai vengiama tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, jei žmogus:
- patyrė sunkią alerginę reakciją po ankstesnės dozės;
- žino, kad yra alergiškas vienai iš vakcinos sudedamųjų dalių;
- yra alergiškas mielėms.
Ką daryti, jei esate neatsakantis į vakciną
Jei patvirtinama, kad jūsų imunitetas po skiepų nėra pakankamas, pagrindinis tikslas – kiek įmanoma sumažinti užsikrėtimo riziką. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama:
- prieš lytinius santykius atvirai aptarti su partneriais lytiškai plintančių infekcijų (LPI) rizikas ir situaciją;
- lytinių santykių metu naudoti barjerines priemones (pvz., prezervatyvus, pirštines) pagal situaciją;
- rinktis patikimas tatuiruočių ar auskarų vėrimo vietas, kur laikomasi tinkamos sterilizacijos ir higienos;
- kiek įmanoma vengti dalintis adatomis, švirkštais ir kitais aštriais daiktais;
- tinkamai dezinfekuoti žaizdas ir paviršius, kurie galėjo turėti kontaktą su krauju ar kitais kūno skysčiais.
Jeigu įvyko galimas kontaktas su hepatito B virusu, medicinos praktikoje kartais taikomos imunoglobulino injekcijos, kurios gali suteikti trumpalaikę apsaugą. Tokiais atvejais sprendimas priimamas individualiai, įvertinus situaciją ir riziką.
Esmė
Jei patenkate į grupę žmonių, kurių organizmas po pradinio hepatito B skiepijimo kurso nesukuria pakankamo anti-HBs kiekio, tai dar nereiškia, kad visos galimybės išsemtos. Kai kuriems asmenims padeda papildoma dozė ar pakartotinis kursas, o gydytojas gali patarti ir dėl rizikos mažinimo kasdienėse situacijose.
