Po netikėto įkritimo į vandenį ir ištraukus žmogų į krantą ar baseino kraštą kartais gali išsivystyti kvėpavimo sutrikimas, kuris pasireiškia jau tada, kai atrodo, kad pavojus praėjo. Taip nutinka, kai vandens patenka į nosį ar burną, o kvėpavimo takuose įsijungia apsauginė reakcija – gerklų ir trachėjos srityje esantys raumenys spazmuoja, siekdami apsaugoti plaučius.
Kasdienėje kalboje ši būklė neretai vadinama „sausu skendimu“, tačiau tai nėra oficialus medicininis terminas ar diagnozė. Medicinos praktikoje ji kartais apibūdinama kaip būklė po panirimo į vandenį (poįmergiminis sindromas). Tai reta situacija, bet ji vertinama rimtai, nes gali sukelti ūmų deguonies trūkumą.
Kada tai dažniau pasitaiko
Dažniausiai tokio tipo kvėpavimo problema aprašoma vaikams. Nors didžioji dauguma vaikų po trumpalaikio panirimo neturi jokių pasekmių, svarbu išlikti budriems: kai kurie simptomai gali pasireikšti jau po to, kai vaikas atrodo sausas, sušilęs ir nurimęs.
Jei po incidento vandenyje atsiranda įtartinų kvėpavimo požymių, tai laikoma skubia situacija, kuriai reikia neatidėliotinos medicininės pagalbos.
„Sausas“ ir „antrinis“ skendimas: kuo skiriasi
Tiek vadinamasis „sausas skendimas“, tiek „antrinis skendimas“ siejami su vandens incidentu ir kvėpavimo sistemos pažeidimu. Skirtumas dažniausiai yra mechanizmas ir tai, kada atsiranda simptomai.
„Sausas skendimas“
Šiuo atveju pagrindinis veiksnys yra gerklų spazmas (laringospazmas), kai balso klostės tarsi „užsidaro“ virš kvėpavimo takų. Spazmas gali būti lengvesnis (kvėpuoti sunku), arba stiprus (oras beveik nepatenka į plaučius). Po vandens patekimo į kvėpavimo takus požymiai paprastai atsiranda per pirmą valandą.
Antrinis skendimas
Antrinis skendimas taip pat yra retas, tačiau simptomai gali išryškėti vėliau – iki maždaug 48 valandų po įvykio. Jis siejamas su tuo, kad plaučiuose susikaupia skysčio, dėl to blogėja dujų apykaita ir darosi vis sunkiau kvėpuoti. Tai labiau atitinka įprastą skendimo suvokimą, kai kvėpavimą apsunkina skystis plaučiuose.
Abi būklės yra pavojingos ir gali baigtis mirtimi, jei laiku nesuteikiama pagalba.
Įspėjamieji požymiai po incidento vandenyje
Pagal dabartines medicinos žinias, „sauso skendimo“ požymiai dažniausiai pasimato per pirmą valandą po ištraukimo iš vandens. Po bet kokio „vandens išgąsčio“ verta stebėti, ar neatsiranda šių simptomų:
- pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, oro trūkumo jausmas;
- sunku kalbėti arba kalbėjimas tampa neįprastai silpnas;
- neįprastas irzlumas, neramumas ar kitoks netipinis elgesys;
- kosulys;
- krūtinės skausmas ar diskomfortas;
- neįprastas mieguistumas, vangumas, energijos stoka.
Svarbu žinoti, kad vaikui, kuriam trūksta oro, gali būti sunku aiškiai pasakyti, kas vyksta. Todėl po incidento vandenyje rekomenduojama kurį laiką atidžiai stebėti, ar vaikas kvėpuoja laisvai ir ar jo būklė nesikeičia.
Ką daryti įtarus „sausą skendimą“
Jei po vandens incidento atsiranda minėtų simptomų, reikalinga skubi medicinos pagalba. Nedelskite kviesti greitosios pagalbos.
Laukiant pagalbos, svarbu išlaikyti ramybę – tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Klinikinė patirtis rodo, kad nerimas gali pabloginti dusulį, o ramus kvėpavimas kartais padeda spazmui greičiau atslūgti.
Atvykus medikams, pagalba suteikiama vietoje. Jei žmogus prarado sąmonę dėl deguonies trūkumo, gali būti atliekami gaivinimo veiksmai. Vėliau, stabilizavus būklę, dažnai rekomenduojamas stebėjimas gydymo įstaigoje, kad būtų įsitikinta, jog kvėpavimas normalizavosi, ir atmestos kitos galimos priežastys, įskaitant vėlyvesnius kvėpavimo sutrikimus ar infekciją.
Kaip sumažinti riziką
Tokio tipo būklės yra susijusios su skendimo rizika, o skendimas yra viena dažniausių mažų vaikų mirties priežasčių. Patikimiausias būdas sumažinti pavojų – kiek įmanoma užkirsti kelią vandens incidentams.
Ypač svarbu tai vaikams iki 2 metų: net trumpas panirimas gali būti didelė rizika. Jei mažas vaikas buvo paniręs nors ir trumpai, medicininis įvertinimas po įvykio dažnai yra pagrįstas sprendimas.
Saugumo principai prižiūrint vaikus
- Nuolat prižiūrėkite vaikus iki 4 metų bet kur prie vandens, įskaitant vonią.
- Vaikai iki 4 metų neturėtų maudytis ar plaukioti be suaugusiojo priežiūros.
- Plaukiant valtimi ar kita vandens transporto priemone, visų amžių keleiviams rekomenduojamos gelbėjimosi liemenės.
- Jei dažnai prižiūrite vaikus prie vandens, verta išmokti kūdikių ir vaikų gaivinimo pagrindų.
- Investuokite į plaukimo pamokas sau ir vaikams.
- Jei yra baseinas, užtikrinkite, kad apsauginiai varteliai būtų visada uždaryti.
- Venkite maudynių ar žaidimų jūroje, jei nėra gelbėtojų priežiūros.
Pabaigai
Jei po vandens incidento atsiradę simptomai atpažįstami laiku ir žmogus nedelsiant gauna medicininę pagalbą, pasveikimo tikimybė paprastai yra didelė. Svarbiausia – neignoruoti dusulio, kosulio, neįprasto mieguistumo ar elgesio pokyčių po panirimo ir nedelsti kreiptis pagalbos, užuot „palaukus, ar praeis“.
