Kauptymo sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, kai žmogui sunku atsisakyti didelio kiekio daiktų, nepriklausomai nuo jų vertės, sutrikdoma kasdienė veikla ir gyvenimo kokybė. Bandant išmesti susikaupusius daiktus, žmonės dažnai patiria stiprų nerimą ar net kančią. Sukaupti daiktai užgriozdina gyvenamąsias erdves, gali kelti pavojų sveikatai bei pabloginti santykius šeimoje ar darbe.
Kuo skiriasi kaupimas ir kolekcionavimas
Kaupti daiktus ir juos kolekcionuoti – du visiškai skirtingi elgesio modeliai. Kolekcionuojant dažniausiai renkami konkretūs, tam tikros vertės ar prasmės daiktai, pavyzdžiui, monetos, pašto ženklai ar komiksai. Tokie objektai kruopščiai prižiūrimi, sudėlioti ir netrukdo kasdieniam gyvenimui.
Kaupiant daiktus, dažniausiai nėra tvarkos ar sistemos – daiktai suversti, sunkiai pasiekiami, dažnai netgi be jokios realios vertės (senos popierinės šiukšlės, sugadinti daiktai, smulkmenos). Kauptymas pastebimai trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali kelti grėsmę tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
Kas dažniau susiduria su kauptymo sutrikimu
Kauptymo sutrikimas dažniausiai prasideda paauglystėje ir ilgainiui stiprėja, ypač jei nėra gydomas. Rimtesnės problemos dažnai išryškėja apie ketvirtą dešimtmetį. Vyresni nei 60 metų asmenys bei tie, kurie turi kitų psichikos sunkumų, ypač nerimo ar depresijos požymių, yra didesnėje rizikoje susidurti su šiuo sutrikimu.
Kauptymo sutrikimo paplitimas
Visuomenėje kauptymo sutrikimą turi apie 2–6 % žmonių. Neretai ši būklė lieka nepastebėta ar nesuprasta, nes kai kurie kauptyjai nelaiko savo elgesio problemišku.
Kauptymo sutrikimo simptomai
Žmonės, turintys kauptymo sutrikimą, stipriai prisiriša prie savo daiktų ir jaučia didelį nerimą net pagalvojus apie galimybę juos išmesti. Dažniausi simptomai yra:
- Nuolatinis nenoras ar nesugebėjimas atsisveikinti su daiktais, nepriklausomai nuo jų realios vertės.
- Stiprus emocinis diskomfortas bandant išmesti susikaupusius objektus.
- Baimė, kad išmestas daiktas gali dar prireikti ateityje.
- Neapibrėžtumas, kur galėtų būti laikomi įvairūs daiktai.
- Noras, kad niekas kitas neliečia jų turimų daiktų.
- Gyvenamosios erdvės tampa nepritaikytos ar užgriozdintos.
- Palaipsniui atsitraukiama nuo draugų ir šeimos dėl gėdos ar streso.
Kauptyti daiktus skatina įvairios vidinės nuostatos, tokios kaip įsitikinimas, jog daiktas bus praverstinas, yra neįkainojamas prisiminimas ar pasiūlymas buvo per geras, kad atsisakytum. Kartais žmonės kaupia daiktus ir dėl to, kad nesugeba nuspręsti, ar jie dar pravers, ar tiesiog dėl neapsisprendimo juos išmesti.
Daugelis kaupytojų taip pat susiduria su organizuotumo stoka, atidėliojimu, perdėtu siekiu viską atlikti tobulai, sunkumu susikaupti bei apsispręsti – visa tai stiprina simptomus ir trikdo kasdienį gyvenimą.
Kauptymo sutrikimo atsiradimo priežastys
Nors tikslios priežastys iki galo nėra žinomos, kauptymo elgesiui būdingas tam tikrų pažinimo funkcijų sutrikimas. Pastebima, kad dažnai sunku:
- Planuoti darbus ir laiką.
- Spręsti problemas.
- Įsiminti ir apdoroti informaciją erdvėje.
- Ilgai išlaikyti dėmesį.
- Valdyti trumpalaikę atmintį.
- Organizuoti buitį ir gyvenimą.
Kauptymo sutrikimas gali pasireikšti savarankiškai arba lydėti kitas psichikos sveikatos būkles, pavyzdžiui, obsesinį-kompulsinį asmenybės sutrikimą, pačią obsesinį-kompulsinį sutrikimą, dėmesio ir aktyvumo sutrikimą, depresiją.
Yra nustatyta ir keletas rizikos veiksnių, tarp jų – artimojo kauptymo sutrikimas, galvos trauma, patirtos traumos ar streso pilni gyvenimo įvykiai, impulsyvus pirkimas, nuolatinis noras pasiimti nemokamus daiktus (pvz., lankstinukus), priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų, Prader–Willi sindromas.
Kaip nustatomas kauptymo sutrikimas
Dažniausiai patys kauptytojai nesikreipia pagalbos – dažniau tai padaro jų artimieji, pastebėję pavojų ar didelį gyvenimo kokybės pablogėjimą. Sutrikimas diagnozuojamas, kai:
- Nepavyksta atsisakyti daiktų, nepaisant jų vertės.
- Jaučiamas stiprus poreikis saugoti daiktus ir nerimas, kai reikia ką nors išmesti.
- Gyvenamosios erdvės tampa nepraktiškos ar net nesaugios dėl daiktų pertekliaus.
Gydymo būdai
Kauptymo sutrikimas valdomas taikant dvi pagrindines intervencijas – kognityvinę elgesio terapiją ir tam tikrus antidepresantus, dažniausiai serotonino reabsorbciją slopinančius vaistus. Kognityvinė elgesio terapija padeda suprasti vidines kaupimo priežastis, sumažinti nerimą išmetant daiktus, ugdo tvarkos kūrimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo įgūdžius.
Medikamentinis gydymas kai kuriems asmenims taip pat padeda sumažinti simptomų intensyvumą.
Ar kauptymo sutrikimo galima išvengti?
Kol kas nėra žinomo būdo, kaip apsisaugoti nuo šio sutrikimo. Visgi elgesio pokyčiai neretai pastebimi anksti, net paauglystėje (dažniausiai tarp 15–19 metų), todėl ankstyvas požymių atpažinimas ir laiku pradėtas gydymas ženkliai pagerina eigą ir sumažina galimus sunkumus ateityje.
Ligos prognozė
Kauptymo sutrikimo eiga neretai būna užsitęsusi. Nors dalis žmonių atsigauna gavę kognityvinės elgesio terapijos pagalbą, daugeliui simptomai išlieka ir toliau riboja gyvenimo kokybę.
Dažnai užgriozdintoje erdvėje tampa sunku atlikti kasdienes užduotis – gaminti maistą, tvarkytis, miegoti ar net prausis. Tokios sąlygos gali tapti pavojingos tiek fiziškai (padidėjusi gaisro ar griuvimo rizika), tiek teisinių reikalavimų prasme.
Liga apsunkina tiek socialinį gyvenimą, tiek santykius šeimoje ar darbe. Vaikams saugios buities nepakankamumas gali nulemti globos netekimą, skyrybas ar iškeldinimą iš būsto. Kaupiant daug gyvūnų ir nesuteikiant jiems tinkamų sąlygų, gresia ir teisinės pasekmės dėl gyvūnų gerovės pažeidimo.
Kada vertėtų kreiptis pagalbos?
Pastebėjus kauptymo požymius sau arba artimam žmogui, svarbu kuo greičiau pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ar psichikos sveikatos darbuotoju. Daugelyje bendruomenių viešosios sveikatos institucijos gali padėti tvarkantis su kauptymo problema, o esant gyvūnų kaupimo atvejams – prireikus gali įsitraukti gyvūnų gerovės specialistai.
