Kavos su pienu dėmės – tai pigmentinės odos dėmės, dažnai matomos kaip išskirtiniai rusvi lopai. Jų atspalvis paprastai yra šviesiai arba tamsiai rudas, skiriasi nuo aplinkinės odos spalvos, o pats pavadinimas kilo iš prancūziško žodžio „café-au-lait“, kuris apibūdina jų spalvą, panašią į pieno spalvos kavą. Šios dėmės gali būti labai įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų iki daugiau nei 20 centimetrų skersmens.
Kavos su pienu dėmių rūšys
Kavos su pienu dėmės dažniausiai randamos jau kūdikiams, bet gali išryškėti ir vėlesniame amžiuje. Pagal formą ir kontūrus dėmės skirstomos į dvi pagrindines rūšis:
- Kostas pagal Kalifornijos pakrantę: Tai dažniausiai pasitaikanti rūšis. Dėmės turi aiškiai apibrėžtas, lygias ribas, kurios primena Kalifornijos valstijos pakrantės liniją.
- Kostas pagal Meino pakrantę: Mažiau paplitusi rūšis. Šių dėmių kraštai dažnai būna nelygūs, tarsi iškarpyti, panašūs į Meino valstijos siluetą.
Atkreipkite dėmesį: jei pastebite daug švarių, aiškių kraštų dėmių, svarbu pasitarti su gydytoju. Didesnis dėmių kiekis gali būti susijęs su genetinėmis ligomis, tokiomis kaip neurofibromatozė ar kitais sindromais, veikiančiais odą ir nervų sistemą.
Kas gali turėti kavos su pienu dėmes?
Šias pigmentines dėmes turi įvairių tautybių ir amžiaus žmonės. Jos gali būti matomos jau gimimo metu, tačiau kai kuriems žmonėms išryškėja tik po dvejų metų ar vėliau – ypač po buvimo saulėje. Dažniau pasitaiko turintiems tamsesnę odą, bet gali būti ir pas bet ką kitą.
Dalis žmonių kavos su pienu dėmes paveldi – jos gali būti susijusios su šeimos genetine istorija. Jei žinote, jog šeimoje yra panašių atvejų, verta pasitarti su gydytoju apie genetinės rizikos įvertinimą.
Kiek tai dažna?
Kavos su pienu dėmės nėra retas reiškinys, ypač tarp vaikų – manoma, kad bent vieną tokią dėmę turi maždaug dešimtadalis žmonių. Nepaisant to, daugiau nei šešios dėmės dažniausiai pasitaiko tiems, kuriems nustatyta neurofibromatozė (NF1 tipas).
Poveikis sveikatai
Taip pat verta žinoti, jog pačios dėmės nėra pavojingos ir nekenkia sveikatai – jos nepavojingos, nesukelia skausmo ar niežėjimo. Tačiau jei jų yra daug, daugiau nei šešios, rekomenduojama kreiptis pas gydytoją, nes tai gali būti susiję su tam tikrais genetiniais sindromais.
Simptomai ir požymiai
Kavos su pienu dėmės nesunkiai atpažįstamos dėl savo vizualių ypatumų. Pagrindiniai šių dėmių požymiai:
- Paviršius plokščias, dažniausiai aptinkamas ant liemens, rankų, kojų ar sėdmenų.
- Sodrus šviesiai ar tamsiai rudas atspalvis.
- Lopelio forma dažniausiai apskrita arba ovali, dydis labai įvairus.
- Kraštai gali būti arba visiškai lygūs, arba nelygūs.
- Bėgant metams jų gali padaugėti arba jos padidėti.
- Nesukelia jokių nemalonių pojūčių – nei niežulio, nei skausmo.
Kas lemia kavos su pienu dėmių atsiradimą?
Šių pigmentinių dėmių atsiradimą lemia padidėjęs odos ląstelių (melanocitų), gaminančių pigmentą melanino, kiekis epidermyje. Nors iki galo nėra aišku, kodėl tokių ląstelių padaugėja, daliai žmonių pagrindinė priežastis yra genetinė.
Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, kuriems diagnozuota neurofibromatozė (NF1), šias dėmes turi dėl NF1 geno pokyčio, kuris paskatina melanocitus gaminti daugiau pigmento. Šis genetinis pokytis gali būti paveldėtas arba įgyjamas spontaniškai, nepriklausomai nuo šeimos istorijos. Daugumai tokių genetinių ligų užtenka vieno pakitusio geno, tačiau specifinė neurofibromatozės eiga gali priklausyti nuo to, kada įvyksta antras genetinis pokytis.
Diagnostika ir galimos priežastys
Gimus kūdikiui, gydytojas apžiūri jo odą ir gali pastebėti pigmentines dėmes. Tačiau kai kurios dėmės išryškėja tik vaikui paaugus arba po saulės poveikio. Tėvų gali būti prašoma stebėti dėmių kiekį vystantis vaikui.
Daugiau nei šešios kavos su pienu dėmės gali būti susijusios su genetinėmis ligomis, tokiomis kaip:
- Neurofibromatozė (NF1 tipas),
- McCune-Albright sindromas,
- Noonano sindromas,
- Watsono sindromas.
Pastebėjus tokių pokyčių, reikėtų kreiptis į gydytoją tolimesniam ištyrimui.
Kavos su pienu dėmių gydymas
Šios dėmės dažniausiai negydomos, nes jos visiškai nepavojingos ir nesukelia nemalonių simptomų. Jei dėl estetinių priežasčių norite jas pašalinti, galimas lazerinis gydymas. Tačiau svarbu žinoti, jog po tokios procedūros gali išlikti hiperpigmentacija, randai, spalvos pokyčiai ar dėmės gali vėl ataugti.
Prevencijos galimybės
Negalima iš anksto užkirsti kelio kavos su pienu dėmių atsiradimui – kol kas nėra būdų išvengti šių pigmentinių dėmių. Jei šeimoje yra paveldimų genetinių ligų, verta pasikonsultuoti dėl genetinio tyrimo ir aptarti riziką susilaukti vaiko su tokiomis dėmėmis prieš planuojant šeimą.
Ko tikėtis, jei vaikas turi kavos su pienu dėmes?
Kavos su pienu dėmės paprastai išlieka visą gyvenimą – jų dydis ir forma gali keistis, ypač veikiant saulės spinduliams, ir jos gali tapti pastebimesnės. Pastebėjus daugiau nei šešias dėmes, siūloma kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinti galimi genetiniai susirgimai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei Jūsų ar vaikų kavos su pienu dėmės pastebimai didėja, didėja jų kiekis, ar pačios dėmės pasidaro iškilios ar gruoblėtos. Daugiau nei šeši šie pigmentiniai lopai gali būti tam tikrų ligų požymis, ypač jei pasireiškia tokie papildomi simptomai:
- Kalbos ar raidos sunkumai
- Nepiktybiniai dariniai po oda
- Dėmelės pažastų srityje
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Kaulų augimo sutrikimai ar skoliozė
- Dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas
Dažniausi klausimai apie kavos su pienu dėmes
- Ar šios dėmės gali atsirasti suaugus? Taip, nors daugeliu atvejų jos būna įgimtos, pasitaiko, kad pirmosios dėmės pastebimos ir vyresniame amžiuje.
- Ar galima turėti kavos su pienu dėmių nesergant neurofibromatoze? Tikrai taip – nemažai žmonių turi vos keletą dėmių ir jokių ligų ar kitų simptomų. Daugiau nei šešios dėmės, ypač kartu su kitais požymiais, gali būti signalas dėl genetinės ligos.
- Ar dėmės gali būti supainiotos su bėrimu? Nors spalva gali kiek priminti bėrimą, šios pigmentinės dėmės nėra alerginė reakcija. Skiriasi ir jų atspalvis – kavos su pienu dėmės paprastai būna šviesiai ar tamsiai rudos, tuo tarpu bėrimai – dažniausiai rausvi ar raudoni, be to, dėmės nesukelia niežulio ar kitų nemalonių pojūčių.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
