Kiaušidžių vėžys – tai liga, kai nenormalios ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti moters kiaušidėse – nedideliuose, ovalo formos organuose, atsakinguose už kiaušialąsčių gamybą. Kiaušidės yra svarbi moters reprodukcinės sistemos dalis ir viso gyvenimo metu atlieka daug svarbių funkcijų.
Kiaušidžių vėžys: kas tai?
Kai kiaušidėse ar kiaušintakiuose esančios ląstelės ima daugintis be kontrolės, išsivysto kiaušidžių vėžys. Liga gali ilgą laiką nesukelti jokių aiškių simptomų, todėl ją dažnai sunku pastebėti ankstyvoje stadijoje.
Kam būdingas kiaušidžių vėžys?
Ši liga išsivysto tik moterims. Labiau ja serga tam tikrų tautybių atstovės, tačiau kiaušidžių vėžys pasitaiko įvairiose populiacijose. Kai kurių etninių grupių palikuonės, ypač jei paveldėtas BRCA geno pokytis, turi didesnę riziką susirgti tiek kiaušidžių, tiek krūties vėžiu.
Kiaušidžių vėžys sudaro apie 1 procentą visų naujų onkologinių atvejų, o tikimybė susirgti gyvenimo eigoje yra maždaug 1 iš 78.
Kiaušidžių vėžio simptomai
Dažnai ši liga išplitusi pilvo ertmėje dar iki tol, kol atsiranda pirmieji požymiai – todėl ankstyva diagnostika sudėtinga. Galimi simptomai:
- Nemalonūs pojūčiai ar skausmas pilvo apatinėje dalyje, tempimas ar pūtimas
- Pakeitę mitybos įpročiai, sumažėjęs apetitas, greitas sotumo jausmas
- Netipinės makšties išskyros ar kraujavimas, ypač po menopauzės ar tarp menstruacijų
- Žarnyno veiklos pokyčiai – vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
- Padidėjęs pilvo apimtis
- Dažnas šlapinimasis
Pajutus šiuos požymius, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kodėl atsiranda kiaušidžių vėžys?
Kol kas tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau žinomi tam tikri rizikos veiksniai:
- Vyresnis amžius, ypač po 60-ies metų
- Antsvoris ar nutukimas
- Šeimos istorija – jei tarp artimųjų yra buvę kiaušidžių ar krūties vėžio atvejų, ypač su BRCA1 ar BRCA2 mutacija arba Liunčo sindromu
- Neturėjimas vaikų ar gimdymas vėlesniame amžiuje
- Endometriozė
Su amžiumi ligos rizika taip pat didėja.
Kaip plinta kiaušidžių vėžys?
Kai liga progresuoja, vėžys gali plisti iš dubens į limfmazgius, pilvaplėvės ertmę, žarnas, skrandį, kepenis, krūtinės sritį ar kitus vidaus organus.
Kaip nustatomas kiaušidžių vėžys?
Dėl nepakankamų ankstyvos diagnostikos metodų, ligą pastebėti pradinėse stadijose sunku. Jei gydytojas įtaria kiaušidžių vėžį, paskiriama apžiūra ir tyrimai:
- Dubens organų apčiuopa – įvertinami ar nėra padidėjusių, pakitusių organų
- Vaizdiniai tyrimai: gali būti atliekama dubens echoskopija, magnetinio rezonanso (MRT), kompiuterinė tomografija (KT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET)
- Kraujo tyrimai – nustatomas CA-125 baltymo lygis. Padidėjusi koncentracija gali rodyti onkologinį procesą, bet šis rodiklis nėra specifiškas tik vėžiui, todėl dažniausiai vertinamas kompleksiškai
- Chirurginis įvertinimas – tiksliai diagnozuoti ligą galima atliekant operaciją, kurios metu galimi audinių mėginiai ar net ligos židinio pašalinimas
- Laparoskopija – minimaliai invazinė procedūra, kai į pilvo ertmę įvedama vaizdo kamera ir speciali įranga, leidžianti įvertinti vėžio paplitimą bei atlikti biopsiją ar auglio šalinimą
Kiaušidžių vėžio stadijos
Ligai nustatyti svarbu tiksliai įvertinti paplitimą. Skiriamos šios stadijos:
- I stadija: liga apribota viena ar abiem kiaušidėmis ar kiaušintakiais, bet dar neišplitusi už jų ribų.
- II stadija: vėžys išplitęs į gimdą ar kitus gretimus dubens organus.
- III stadija: liga migruoja už dubens ribų į pilvo gleivinę arba limfmazgius – navikas gali būti įvairaus dydžio, paveikti kitus organus (pvz., kepenis ar blužnį).
- IV stadija: vėžys išplitęs į nutolusius vidaus organus, tokius kaip kepenys, blužnis, plaučiai ar limfmazgiai kirkšnyse ar krūtinėje.
Stadija lemia gydymo planą ir padeda prognozuoti ligos eigą.
Kiaušidžių vėžio gydymas
Gydymo tikslas – pašalinti kuo daugiau vėžinių audinių. Dažniausiai taikoma:
- Chirurginė intervencija – šalinamos pažeistos kiaušidės, kartais ir gretimi organai ar limfmazgiai. Priklausomai nuo situacijos, naudojama minimaliai invazinė laparoskopija arba atvira operacija su pjūviu pilvo sienoje.
- Cheminė terapija – prieš ar po operacijos skiriami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles organizme. Vaistai gali būti leidžiami į veną arba vartojami per burną.
- Tikslinė terapija – specialūs vaistai, kurie atpažįsta ir atakuoja tik vėžines ląsteles, keisdami jų augimą bei dalijimąsi.
- Hormonų terapija – kai kurios vėžio formos priklauso nuo tam tikrų hormonų; gydymas lėtina arba stabdo auglio augimą blokuodamas hormonų veikimą.
- Radioterapija – taikoma retai, priklauso nuo individualios situacijos.
Po gydymo būtinas nuolatinis stebėjimas – rekomenduojami planiniai vizitai, apžiūros bei tyrimai, kad būtų galima laiku pastebėti atkryčio požymius.
Kiaušidžių vėžio prevencija
Nėra vieno patikimo būdo visiškai išvengti kiaušidžių vėžio, tačiau žinodami savo šeimos medicininę istoriją galite laiku įvertinti individualią riziką. Turint didelę genetinę tikimybę (pvz., su BRCA mutacija), gydytojai gali rekomenduoti profilaktinę operaciją – kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimą dar nesusirgus vėžiu. Jei nesate tikri dėl savo genetinės rizikos, verta pasidomėti genetiniu tyrimu ir pasitarti su specialistu.
Gyvenimas su kiaušidžių vėžiu
Nutraukus gydymą, reguliarūs vizitai pas gydytoją yra ypač svarbūs – jų metu vertinami simptomai, stebima bendra savijauta, atliekami papildomi tyrimai. Svarbu stebėti savo kūną ir nesidrovėti pranešti apie bet kokias naujas ar neįprastas organizmo reakcijas. Nuolatinė savijautos stebėsena – neatsiejama atsigavimo proceso dalis.
Išgyvenamumo rodikliai esant kiaušidžių vėžiui
Bendras penkerių metų išgyvenamumo procentas po šios diagnozės siekia apie 49 procentus – tai reiškia, kad beveik pusė diagnozuotų pacientų išgyvena penkerius metus nuo ligos nustatymo. Tačiau reikia nepamiršti: skaičiai yra tik statistika ir kiekvienas atvejis individualus. Plačiau apie savo asmeninę perspektyvą visuomet verta pasikalbėti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kilus įtariamų simptomų – skausmas ar sustorėjęs pilvas, nežinomos kilmės guzeliai, pakitusios išskyros ar kiti neįprasti pokyčiai – būtina apsilankyti pas gydytoją.
Klausimai gydytojui
- Kur tiksliai yra auglys?
- Ar liga išplitusi į kitus organus ir, jei taip, kokiu mastu?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduojate?
- Kiek laiko truks gydymas?
- Ar gydymo metu galėsiu dirbti ar užsiimti kasdiene veikla?
- Kur galima rasti informacijos apie pagalbą sergant kiaušidžių vėžiu?
Dėl visų jums kilusių klausimų ar nerimo, visada svarbu kalbėtis su gydytoju ir ieškoti jam rūpimų atsakymų.
