Plaučių embolija vadinama būkle, kai kraujo krešulys užkemša plaučių arteriją – kraujagyslę, kuria deguonies stokojantis kraujas teka iš širdies į plaučius. Tai pavojinga gyvybei situacija, reikalaujanti skubios medicinos pagalbos.
Statistika rodo, kad maždaug 20 proc. žmonių, kuriems diagnozuojama plaučių embolija, gali mirti per pirmuosius metus po ligos nustatymo. Mirtingumo rizika ypač padidėja, jeigu vystosi dešiniojo širdies skilvelio nepakankamumas – tuomet tikimybė mirti per 24 valandas yra net 2–3 kartus didesnė nei ūminės plaučių embolijos be širdies nepakankamumo atveju. Sunkiais atvejais žmogaus gyvybė gali užgesti vos per kelias valandas.
Tiesa, nemažai pacientų sėkmingai įveikia šią diagnozę. Laiku pradėjus gydymą, dažnas žmogus gali sparčiau atsigauti ir vėl grįžti prie aktyvaus gyvenimo – neretai tai įmanoma jau po keleto savaičių.
Kaip vertinamas gyvenimo trukmės prognozė sergant plaučių embolija
Norint nustatyti, kokia yra mirties rizika pirmą mėnesį po plaučių embolijos, medikai pasitelkia specialias rizikos vertinimo skales – Plaučių embolijos sunkumo indeksą (PESI) ir supaprastintą PESI (sPESI). Šios priemonės padeda gydytojams įvertinti individualią paciento būklę.
Rizikos grupės nustatomos skiriant balus pagal daugybinius veiksnius: tokie kaip žmogaus amžius, kiti sveikatos sutrikimai, kraujotakos rodikliai. Pagal gautus balus asmuo priskiriamas vienai iš penkių PESI klasių:
- 1-oji klasė (maža rizika): 1–6 proc. mirtingumas per 30 dienų
- 2-oji klasė (maža rizika): 1,7–3,5 proc.
- 3-ioji klasė (vidutinė rizika): 3,2–7,2 proc.
- 4-oji klasė (didelė rizika): 4–11,4 proc.
- 5-oji klasė (labai didelė rizika): 10–24,5 proc.
Tuo tarpu pagal sPESI skalę, jei surenkama 0 taškų, 30 dienų mirštamumo rizika siekia 1 procentą, o turint 1 tašką – apie 10,9 procento.
Kokie gydymo būdai taikomi plaučių embolijai
Gydant plaučių emboliją svarbiausias tikslas – ištirpdyti susidariusį krešulį ir apsaugoti nuo naujų krešulių formavimosi. Dažniausiai skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, dar vadinami antikoaguliantais. Pradžioje jie leidžiami į veną ligoninėje, o vėliau pacientai geria tabletes namuose.
Sudėtingesniais atvejais gydytojas gali pasirinkti ir kitus gydymo metodus:
- deguonies terapija
- krešulių tirpinimo vaistai (trombolizė)
- chirurginis krešulio pašalinimas (embolektomija arba trombektomija)
- vena cava filtrai
Norint išvengti ligos pasikartojimo, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų – reguliuoti fizinį aktyvumą ir subalansuotai maitintis. Gyvenimo būdo pokyčiai ir atsakingas gydymo plano vykdymas sumažina komplikacijų riziką ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
