Nėštumo tikimybė po lytinių santykių priklauso nuo jūsų ovuliacijos ciklo. Paprastai pastojimas įvyksta per parą nuo kiaušialąstės išleidimo. Tačiau svarbu žinoti, kad spermatozoidai ir kiaušialąstė gali susidurti netrukus po ejakuliacijos – tai gali įvykti jau po kelių minučių ir iki 12 valandų.
Kaip vyksta pastojimas?
Kiaušialąstei, ištrūkusiai iš kiaušidės ovuliacijos metu, reikia patekti į kiaušintakį, kur ji ir laukia spermatozoidų. Apvaisinimas galimas tik per 12–24 valandas nuo šio išleidimo, nes vėliau kiaušialąstė suyra, keičiasi hormonų pusiausvyra ir prasideda naujas ciklas.
Pasiruošimas nėštumui priklauso nuo ciklo fazės. Svarbiausias laikotarpis – vaisingasis langas, tai yra dienos iki pat ovuliacijos. Spermatozoidai, patekę į moters lytinius takus, gali išlikti gyvybingi iki 5 parų. Taip pastojimas įmanomas net jei lytiniai santykiai įvyko likus kelioms dienoms iki ovuliacijos, nes dalis spermatozoidų išlieka aktyvūs ir laukia kiaušialąstės.
Kaip greitai įvyksta apvaisinimas?
Spermatozoidai gali pasiekti kiaušialąstę kiaušintakyje itin greitai – vos per pusvalandį po ejakuliacijos. Taigi apvaisinimas kartais įvyksta beveik iš karto po lytinių santykių.
Kada prasideda implantacija?
Po apvaisinimo naujai užsimezgusi gyvybė (zigota) juda kiaušintakiu ir smarkiai vystosi: tampa morula, vėliau blastocista. Tik tapusi blastocista ji gali įsitvirtinti gimdos gleivinėje.
Implantacija yra būtina, kad nėštumas tęstųsi – jei blastocista neįsitvirtina, ji pasišalina kartu su menstruacijomis. Daugeliu atvejų implantacija įvyksta praėjus 6–10 dienų po apvaisinimo. Kai kurios moterys tuo metu gali justi menką pilvo tempimą ar silpną kraujingą išskyrą, tačiau aiškių pojūčių gali visai nebūti.
Kada atsiranda pirmieji nėštumo požymiai?
Tik implantavusis, kai pradeda gamintis pirmieji nėštumo hormonai, greitai ima ryškėti ir pradiniai simptomai. Jie gali būti labai skirtingi – išryškėti anksčiau ar vėliau.
- Praleistos menstruacijos: Pats aiškiausias požymis – vėluojanti mėnesinių ciklo pradžia, nes hormonai paveikia gimdos gleivinę ir ji lieka savo vietoje.
- Krūtų jautrumas: Krūtys gali tapti itin jautrios ar patinusios – taip reaguoja į hormonų pokyčius.
- Pykinimas ar vėmimas: Paprastai šie simptomai pasireiškia po kelių savaičių, tačiau kartais ima kamuoti jau anksčiau.
- Dažnas šlapinimasis: Kūnas nėštumo metu gamina daugiau skysčių, inkstai intensyviai filtruoja kraują, todėl dažniau norisi į tualetą.
- Nuovargis: Staiga atsiradęs nuovargis yra labai dažnas – jį sukelia progesterono šuolis ankstyvoje nėštumo stadijoje.
Pastebėjus šiuos ar panašius požymius verta pasidaryti nėštumo testą namuose.
Kada galima gauti teigiamą nėštumo testą?
Nėštumo testai aptinka hormoną hCG, kuris atsiranda po blastocistos įsitvirtinimo gimdoje. Jis ima skirtis po 6–14 dienų nuo apvaisinimo. Patikimiausi rezultatai būna tuomet, kai testą darote jau praleidus menstruacijų dieną – ciklai kiekvienai moteriai skiriasi.
Visada laikykitės testo instrukcijų ir, jei rezultatas teigiamas, pasitarkite su gydytoju. Net jei testas neigiamas, tačiau mėnesinės neatsiranda, verta pasikonsultuoti. Kai kuriais atvejais nėštumą galima patvirtinti ir atliekant kraujo tyrimą, kuris nustato net labai mažus hCG kiekius organizme.
Ką dar verta žinoti?
Nusiminti nereikia, jei pastojimas neįvyksta iš pirmo karto – dauguma porų, reguliariai gyvenančių lytinį gyvenimą, sulaukia norimo nėštumo per vienerius metus.
Jei jums daugiau nei 35 metai ir pastoti nepavyksta per pusę metų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat kreipkitės, jei kyla klausimų ar nerimo dėl vaisingumo.
