Šlaunų grybelis – tai dažna grybelinė infekcija, pasireiškianti niežtinčiu, deginančiu bei skausmingu bėrimu kirkšnių, vidinių šlaunų ar sėdmenų srityje. Tai ta pati infekcija, kuri medikų vadinama tinea cruris. Pavadinimo „tinea“ šaknys siejasi su žiediniu bėrimu, o „cruris“ nurodo vietą – kirkšnį.
Kaip pasireiškia ši liga?
Pagrindiniai šlaunų grybelio simptomai apima niežėjimą ir deginimą ten, kur oda dažniausiai šunta – aplink kirkšnis, vidines šlaunų puses ir sėdmenų plyšį. Ant odos gali išryškėti raudoni, pilkšvi, balti ar purpuriniai žiedai, kurie dažnai pleiskanoja, lupasi ar net įtrūksta. Kartais bėrimo paribyje iškyla smulkūs mazgeliai arba pūslės.
Pažeistos vietos oda gali atrodyti sudirgusi, pleiskanoti, išsausėti ar net įtrūkti. Dalis žmonių pastebi, kad bėrimas primena žiedą, o aplink jį atsiranda smulkių mazgelių ar pūslelių.
Kas dažniausiai susiduria su šlaunų grybeliu?
Ši infekcija gali užklupti bet ką, tačiau labiau būdinga paaugliams ir jauniems vyrams – vyrams šlaunų grybelis diagnozuojamas apie tris kartus dažniau nei moterims. Moterims šlaunų grybelis pasitaiko retai, tačiau jeigu išsivysto, jis paveikia kirkšnių, šlaunų sritį bei sėdmenų plyšį, rečiau genitalijas. Vaikams ši liga nustatoma itin retai.
Didėja rizika susirgti, jei žmogaus imuninė sistema nusilpusi, jis serga diabetu ar turi antsvorio.
Iš kur atsiranda grybelis?
Šlaunų grybelio priežastis – grybelis, kuriam augti ir daugintis geriausios sąlygos susidaro drėgnose, šiltose vietose. Ankšti drabužiai, sintetinės medžiagos ir suprakaitavimas sudaro idealias sąlygas šiam grybeliui daugintis.
Ar grybelis užkrečiamas?
Šlaunų grybelis plinta gana lengvai. Užsikrėsti galima per tiesioginį odos kontaktą, per lytinius santykius ar naudojantis tais pačiais rankšluosčiais bei drabužiais, kaip ir užsikrėtęs asmuo.
Jeigu sergate pėdų grybeliu, infekciją galite perkelti į kirkšnis liesdami pažeistą pėdų odą, o tada – kirkšnį. Taip pat grybelį iš pėdos į kirkšnį gali pernešti drabužiai – todėl svarbu pirma užsimauti kojines, tik po to – apatinius.
Kaip nustatoma diagnozė?
Dažniausiai diagnozė nustatoma įvertinus simptomus ir apžiūrėjus pažeistą odą. Kai kuriais atvejais gali būti paimtas nedidelis odos mėginys. Laboratorijoje jis tiriamas, kad būtų patvirtinta grybelio rūšis – tam naudojamas kalio hidroksido (KOH) tirpalas, kuris aptirpina odos ląsteles ir leidžia matyti tik grybelio daleles.
Kaip gydyti šlaunų grybelį?
Paprastai skiriami priešgrybeliniai kremai, tepalai, geliai, purškalai ar milteliai, kurių galima įsigyti be recepto. Veikliosios medžiagos dažniausiai yra klotrimazolas, mikonazolas, tolnaftatas arba terbinafinas. Kai kuriais atvejais prireikia receptinių priešgrybelinių vaistų tablečių formoje – jų sudėtyje būna flukonazolas, itrakonazolas arba terbinafinas.
Būtina sunaudoti visą gydymo kursą iki galo. Nutraukus gydymą anksčiau laiko, liga gali sugrįžti ir pakartotinis gydymas gali būti sudėtingesnis.
Norint sparčiau pasveikti, svarbu palaikyti odos higieną – plaukite ir sausinkite pažeistą vietą, stenkitės išlaikyti ją kuo sausesnę ir vėsesnę. Dėvėkite laisvus, orui pralaidžius drabužius. Venkite stipriai aptemptų apatinių.
Ar galima gydytis namuose?
Lengvesnėse situacijose šlaunų grybelį galima bandyti kontroliuoti namų sąlygomis. Kai kurie žmonės naudoja spiritą – jis gali padėti sunaikinti paviršiuje esančius grybelio kiekius, tačiau sausina odą ir gali sukelti didesnį sudirgimą.
Yra natūralių priemonių, padedančių sumažinti simptomus – pavyzdžiui, arbatmedžių, karčiųjų apelsinų, pipirmėčių ar eukalipto eteriniai aliejai gali stabdyti bakterijų dauginimąsi ant odos, tačiau visiškai grybelio neišnaikina. Česnakai taip pat turi medžiagos (ajoeno), kuri gali pristabdyti bakterijų augimą.
Jei esate alergiškas eteriniams aliejams ar česnakui, jų vartokite atsargiai arba visai atsisakykite.
Kaip palengvinti simptomus?
Kirkšnis būtina palaikyti sausą, švarią ir vėsią. Po maudymosi ar sporto rekomenduojama naudoti drėgmę sugeriančius miltelius ar purškiklius. Stenkitės nesikasyti – jei niežulys stiprus, pasitarkite su gydytoju ir gydykite pažeistą vietą, kad išvengtumėte infekcijos išplitimo į kitas kūno dalis.
Koks gydymo efektyvumas?
Gydymas priešgrybelinėmis priemonėmis dažniausiai veikia greitai ir efektyviai – dažniausiai simptomai ima mažėti per kelias dienas, o visiškam pasveikimui gali prireikti nuo 1 iki 8 savaičių, priklausomai nuo infekcijos stiprumo ir tinkamo gydymo.
Net ir dingus nemaloniems pojūčiams, verta tęsti gydymą, kad užtikrintumėte visišką grybelio sunaikinimą.
Galimos komplikacijos ir plitimas
Nesigydant šlaunų grybelis gali išplisti į kitas kūno vietas. Dažniausios pažeidžiamos sritys – pėdos (išsivystys vadinamasis pėdų grybelis), rankos ar net nagai. Rankų infekcija gali pasireikšti, jei paglostysite pažeistą kirkšnies vietą ar naudosite tą patį rankšluostį tiek kirkšnių, tiek rankų džiovinimui. Jei grybelis persimeta į nagus, jų gydymas tampa ilgalaikis ir sudėtingas.
Kaip išvengti grybelio?
Svarbiausia – kasdien rūpintis higiena: kruopščiai plaukite kirkšnis antibakteriniu muilu, po maudynių ar sporto visada sausai nusišluostykite. Naudokite talką ar priešgrybelinius miltelius, kad oda išliktų sausa.
- Dėvėkite laisvus, kvėpuojančius apatinius ir kelnes – sintetika sugeria prakaitą, tačiau dažniau verčiau rinktis medvilnę.
- Reguliariai skalbkite visus drabužius, ypač jei daug prakaituojate arba lankotės sporto klube.
- Neperduokite rankšluosčių ir drabužių kitiems asmenims.
Jei jau turite pėdų ar kitų kūno dalių grybelinę infekciją, svarbu šias vietas gydyti iki galo, naudoti atskirus rankšluosčius, užsimauti kojines prieš apatinius ir vengti odos kasymosi bei infekcijos rankomis platinimo. Viską, kas kontaktuoja su pažeista oda – kojines, apatinius, patalynę, rankšluosčius – skalbkite kuo karštesniu vandeniu.
Rekomenduojama vengti lytinių santykių, kol ligos simptomai neišnyksta, kad nepradėtumėte infekcijos kitam asmeniui.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Specialisto konsultacijos prireikia, jei bėrimas negerėja ar neatslūgsta per kelias savaites, jei bėrimų plotas didėja, oda tinsta, parausta, įgauna pilkai baltą ar kitokią spalvą. Nedelskite kreiptis, jei pažeidimas ima plisti į kitas kūno vietas – ypač nagus, rankas ar pėdas.
Pasitarkite su gydytoju, jei kyla klausimų apie infekcijos užsikrėtimo kelius, gydymo variantus, profilaktikos priemones ar būdus užkirsti kelią pakartotiniam susirgimui.
